Kviečiame į diskusiją apie Martyną Liudviką Rėzą ir masonų ložes

This page is only available in Lietuvių.

Šių metų rugpjūčio 12 d. 17.30 val. gastrobare Švyturys Bhouse (Kūlių Vartų g. 7, Klaipėda) vyks diskusija apie Martyną Liudviką Rėzą ir masonų ložes. Tai vienas iš Liuteroniškos kultūros dienų renginių.

Diskusijoje dalyvaus Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Kotryna Rekašiūtė, neseniai išleistos monografijos Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII–XX a. autorė, ir dr. Arūnas Baublys, istorikas ir religijotyrininkas, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje.

Švietimo amžiuje priklausymas masonų ložei buvo tarsi intelektualo vizitinė kortelė, nurodanti jo statusą ir patikimumą. Į šį elitinį ratą daugiau nei trims dešimtmečiams įsiliejo ir iš Neringos kilęs garsusis Karaliaučiaus universiteto profesorius, liuteronų kunigas Martynas Liudvikas Rėza, į lietuvių istoriją įėjęs kaip vienas svarbiausių lietuvių raštijos puoselėtojų. Šiandien turbūt sunku būtų įsivaizduoti, kad galėjome ir neturėti į Europos literatūros šedevrų sąrašą įtrauktos Tolminkiemio klebono Kristijono Donelaičio poemos Metai... Jei ne liuteronų kunigas Valtarkiemyje Johanas Gotfrydas Jordanas, išsaugojęs dvi poemos dalis „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbus“, jei ne Gerviškėnų klebonas Johanas Frydrichas Hohlfeldtas, kuris 1794 m. padarė rankraščių „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“ nuorašus, jei ne profesorius M. L. Rėza, kuris visas keturias dalis surinko, suredagavo, pavadino poemą mums žinomu pavadinimu Metai ir 1818 m. išspausdino Hartungų spaustuvėje Karaliaučiuje…

Atpažįstame tris reikšminius žodžius: lietuvių kalba, liuteronai ir Prūsija. Bet yra ir ketvirtas, ne mažiau svarbus: mitais apipinti, Popiežiaus prakeikti, bet visada reformatų ir liuteronų gerbti bei puoselėti masonai, arba kitaip vadinamieji laisvieji mūrininkai.

M. L. Rėza buvo Karaliaučiaus masonų ložės „Zu den Drei Kronen“ („Po trimis karūnomis“) broliu. Ar čia tik sutapimas, ar toks buvo Aukščiausiojo planas, kad prie vieno įstabiausių lietuviškos literatūros šedevrų išsaugojimo prisidėjusiųjų masonų buvo ne vien tik profesorius L. M. Rėza?

Kaip ši uždara brolija prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo? Koks ryšys tarp masonų, L. M. Rėzos ir K. Donelaičio Metų? Kuo masonai „užkliuvo“ katalikų bažnyčios vadovams? Apie visa tai – diskusijoje.

Renginį organizuoja Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija.