90-osios lietuvių kalbininko Vytauto Vitkausko (1935–2012) gimimo metinės
Šiandien minime 90-ąsias kalbininko Vytauto Vitkausko (1935–2012) gimimo metines.
Vytautas Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. – Lietuvių kalbos institutas). 1975 m. apgynė disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“, 1999 m. – habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2003 m. vadovavo Žodynų skyriui. 1979–2007 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Mokslininkas buvo Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno (1963) vienas sudarytojų, akademinio Lietuvių kalbos žodyno autorius (t. IX–XII, 1973–1981) ir redaktorius (t. XI–XVI, 1978–1995, t. 17–20), nuo 1994 m. – vyriausiasis redaktorius (t. XVII–XX, 1996–2002). Didžiajam žodynui žodžius ėmė rinkti nuo 1953 m. 1964 m. iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus buvo perkeltas į Žodynų sektorių ir čia išdirbo daugiau nei 40 metų. Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Ilgą laiką buvo Žodžių priėmimo komisijos pirmininkas, peržiūrėdavo kitų Žodynui surinktus žodžius, ragindavo juos užrašyti kuo tikslesne fonetine transkripcija. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais žodynininkais 1996 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Daug dirbo rengiant Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys) 3–5 pataisytus ir papildytus leidimus (1993, 2000, 2004).
V. Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. Šia tema paskelbė straipsnių. Juozo Balčikonio paskatintas, 1954–1971 m. apvažiavo ne tik gimtąsias Kuršėnų apylinkes, bet ir daugybę Šiaulių, Kelmės, Telšių rajonų kaimų, sukaupė didžiulę 50 000 lapelių kartoteką, iš kurios 1976 m. išaugo daugiau nei 500 puslapių Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas.
1988 m. kartu su Gertrūda Naktiniene ir Aldona Paulauskiene išleido Druskininkų tarmės žodyną. Už šį darbą autoriams 1990 m. paskirta Juozo Balčikonio premija.
Paskelbė beveik 700 straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro kalbos klausimais. Periodiniuose leidiniuose išspausdinta keliolika jo parašytų įvairių žodynų recenzijų, anotacijų. Keliolikos knygų autorius. Parašė Lietuvių kalbos tarties žodyną (1985, 2001), Vietovardžių kirčiavimo žodyną (su Marija Razmukaite, 1994), Lietuvių kalbos kirčiavimo žodyną (1995). Parengė Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programą (1996). Parašė knygas Liaudies kalbos grožis (1981), Juozas Balčikonis (1985), Ar sunkus lietuvių kirčiavimas (1988), Kad mūsų žodis neverktų (1990), Vakarų kalbų naujieji skoliniai (su Vida Rudaitiene, 1998), Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai (2001), „Lietuvių kalbos žodyno“ taisymai (2006). Lietuvių kalbos atlasui ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.
2002 m. apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2005 m. V. Vitkauskui paskirta kalbininko Petro Būtėno premija.
Tegul plačiašakė šios išskirtinės asmenybės veikla įkvepia jaunąją kartą atpažinti savo talentus ir dirbti atsakingai, sąžiningai ir pasiaukojamai.
