85-erių metų jubiliejaus proga sveikiname terminologą Joną Klimavičių

Išeik, žmogau, į platumas

Tausok vienatvių artumas

Žmonėm atverk aruodą

Juk gauna tas, kas duoda

„Man reik savęs vienatvėje“, 2005-02-20

Iš rinkinio Žvaigždės kritimas

Šių metų lapkričio 26-ąją kalbininkas dr. Jonas Klimavičius švenčia gražią 85-erių metų sukaktį. Ne tik dėl plačios mokslinės veiklos, bet ir dėl kruopštaus praktinio darbo jo veikalai yra puikiai žinomi ir vertinami ne tik kolegų kalbininkų, redaktorių, stilistų, bet ir apskritai plačiosios visuomenės. Graži sukaktis – puiki proga prisiminti be galo darbštaus kalbininko ir nuoširdaus Kolegos, Mokytojo gyvenimą ir darbus.

J. Klimavičius 1961 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos (tuo metu – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute. Septynerius metus, nuo 1963 iki 1970 m. pabaigos, Jono Kruopo pastūmėtas kartu su kitais žodynininkais rašė akademinio Lietuvių kalbos žodyno tekstą. Šis darbas neapleido kalbininko ir vėliau: J. Klimavičius yra VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991) tomų bendraautoris, parašė daugiau nei 400 II tomo 2-ojo leidimo (1969) puslapių. Mokslininkui teko drauge su kitais prisidėti ir prie kai kurių Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimų – jis yra 3-iojo (1993) ir 4-ojo (2000), taip pat 2002 m. išėjusio elektroninio leidimo redaktorių kolegijos narys.

Nuo 1971 m. kalbininkas pradėjo dirbti Terminologijos grupėje. Taip prasidėjo mokslinis, o kartu ir praktinis terminologijos darbas: iš pradžių Lietuvių kalbos (tuo metu – Lietuvių kalbos ir literatūros) instituto Kalbos kultūros ir terminologijos skyriuje, po to atskirame Terminologijos skyriuje, dar vėliau – iš jo išaugusiame Terminologijos centre, o 1994–2002 m. – Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, paskui – jos Terminologijos pakomisėje (iki 2012 m.). 2001–2009 m. buvo mokslo žurnalo Terminologija atsakomasis redaktorius.

Terminologo, kaip ir leksikologo, darbas – sunkus ir alinantis. Temų ir problemų – daug. Suskaičiuoti parašytų straipsnių, straipsnelių, terminų žodynų, žodynėlių, ekspertizių, recenzijų, suteiktų konsultacijų turbūt net neįmanoma (dar 2008 m. išleistoje Bibliografijos rodyklėje randame daugiau nei 1 000 įvairių pozicijų!). Vienas iš paskutinių ir didžiausių darbų – Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija (2005).

J. Klimavičius dar yra ir poetas. Ši jo veikla mažiau žinoma, nes skelbiama Klemenso Gerulio slapyvardžiu. Eilėraščius pradėjo rašyti tik sulaukęs Atgimimo. 2008 m. išėjo intelektualios poezijos rinkinys Žvaigždės kritimas. Tuo pačiu slapyvardžiu pasirašyta 20 dalių giesmė Tūkstantmetė Lietuva (2011), poezijos giesmė Trys kryžkelės: tautos rūpintojėlio Jono Aisčio lemtys (2012), eilėraščių knyga Arti gimti ir amžini (2016) ir sonetų, giesmių, sakmių, parafrazių bei eilėraščių rinktinė Gyvoji amžių Lietuva(2018).

Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikiname Kolegą Joną Klimavičių gražaus jubiliejaus proga ir linkime jam geros sveikatos, artimųjų šilumos, taip pat neblėstančios galios rašyti, ilgų gyvenimo metų ir neišsenkančių kūrybos aruodų.