75-erių metų jubiliejaus proga sveikiname Teresę Valiuvienę
Sveikiname lietuvių kalbininkę, redaktorę, žodynininkę Teresę Valiuvienę 75-erių metų jubiliejaus proga.
Teresė Morta Valiuvienė gimė 1948 m. liepos 30 d. Šalniškės kaime, Kazlų Rūdos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Ąžuolų Būdos ir Kazlų Rūdos mokyklose. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, dainavo universiteto akademiniame chore. Gavusi paskyrimą, 1971 m. įsidarbino Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. ‒ Lietuvių kalbos institutas) Žodynų sektoriaus Terminologijos grupėje jaunesniąja mokslo darbuotoja, nors po studijų norėjo būti mokytoja. Terminologijos grupėje darbavosi neilgai, nuo 1974 m., Žodynų sektoriaus vadovui Jonui Kruopui ir Antanei Kučinskaitei pasiūlius, prisidėjo prie Lietuvių kalbos žodyno rengimo. Kiek vėliau T. Valiuvienė trumpai dirbo stiliste žurnalo Moksleivis redakcijoje. Nuo 1980 m. ‒ LSSR dailės instituto (nuo 1990 m. ‒ Vilniaus dailės akademija) Mokslinio tyrimo sektoriaus mokslinė redaktorė, vėliau ėjo ir sekretorės pareigas. Nuo 1990 m. Teresė dirbo Leidybinio ir patentų skyriaus vedėja, papildomai tvarkė archyvą, redagavo kanceliarinius raštus. 1993 m. įsikūrus Vilniaus dailės akademijos leidyklai, tapo jos vyriausiąja redaktore.
1974‒1979 m. kartu su kitais rašė Lietuvių kalbos žodyną (t. XII‒XIV). Be darbo Institute, jau nuo 1972 m., paskatinta Vytauto Vitkausko, kuris pastebėjo T. Valiuvienės gerą tartį ir gebėjimą taisyklingai kirčiuoti, perėmė jo darbą Radijo teatre. Kirčiuodavo pjesių tekstus, dalyvaudavo repeticijose, radijo įrašuose, taisydavo aktorių tarties ir kirčiavimo klaidas, redagavo leidinį Teatras. Aldono Pupkio kvietimu Teresė dalyvavo keliose televizijos laidose „Mūsų kalba“, kalbėjo kirčiavimo klausimais. Taip pat periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių apie kirčiavimą ir kitomis kalbos kultūros temomis. Buvo metodikos knygelių, programų, straipsnių rinkinių, mokslo darbų, vadovėlių (Juozo Adomonio Nuo taško iki sintezės, 1994; Keramikos menas, 1998; Janinos Bielinienės Iškalbos menas, 2000; Romualdo Kučinsko (sud.) Skaitmeninė architektūra Vilniaus dailės akademijoje, 2020 ir kt.), monografijų (Gintauto Česnio Didžiuojuosi savo Tėvu, 1999; Rūtos Janonienės Jonas Rustemas, 1999; Rasos Janulevičiūtės 10 kėdžių. Lietuvos dizaino naratyvai, 2018; Adomo Butrimo Biržulis. Medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X–II tūkstantmetyje pr. Kr. I Paminklų tyrinėjimai, 2019), žodynų (Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, 1997) redaktorė. Taip pat sukirčiavo Krikščioniškosios ikonografijos žodyno antraštinius žodžius, Valdo Petrausko Italų‒lietuvių kalbų žodyno (1983) ir Juozo Križinausko Vokiečių‒lietuvių kalbų žodyno (1992) lietuvišką tekstą. 2015 m. už geriausiai suredaguotų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą T. Valiuvienei suteiktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikiname Teresę Valiuvienę gražios sukakties proga, dėkojame už darbą rengiant Lietuvių kalbos žodyną ir linkime stiprios sveikatos, ilgų bei šviesių gyvenimo metų.
