125-osios lietuvių kalbininko Prano Skardžiaus (1899–1975) gimimo metinės
Prieš 125 metus kovo 26 d. Subačiaus miestelyje Kupiškio rajone gimė produktyviausias antrojo nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių bendrinės kalbos normintojų ir jos puoselėtojų profesorius Pranas Skardžius.
1923 m. aukso medaliu baigęs Panevėžio gimnaziją, jis įstojo į Kauno universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, lyginamąją kalbotyrą, klausė Jono Jablonskio ir Kazimiero Būgos paskaitų. 1925–1929 m. P. Skardžius Leipcigo universitete studijavo baltistiką, slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą. 1929 m. apgynęs daktaro disertaciją Slavų skoliniai senojoje lietuvių kalboje, grįžo į Kauno universitetą, kuriame dirbo iki 1939 m. (žr. nuotraukas). 1939 m. P. Skardžius persikėlė į Vilnių ir iki 1943 m. profesoriavo Vilniaus universitete. 1941 m. jis buvo išrinktas Lietuvos TSR mokslų akademijos akademiku ir paskirtas naujai įsteigto Lietuvių kalbos instituto (nuo 1952 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, nuo 1990 m. – Lietuvių kalbos institutas) direktoriumi. 1944 m. profesorius pasitraukė iš Lietuvos. 1946–1949 m. gyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV, kur 1975 m. gruodžio 18 d. mirė.
P. Skardžiaus darbų sąrašą sudaro daugiau kaip 750 pozicijų. Iš didžiųjų kalbininko darbų minėtini veikalai Daukšos akcentologija (1935), Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas (1936), Lietuvių kalbos žodžių daryba (1943), Lietuvių kalbos kirčiavimas (1968), Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys (1973). P. Skardžius parašė ir paskelbė daugybę straipsnių lietuvių kalbos leksikos, gramatikos, rašomosios kalbos istorijos, terminologijos, kalbos kultūros klausimais, recenzavo daug Lietuvoje ir užsienyje paskelbtų lituanistikos ir baltistikos darbų. Visą gyvenimą profesorius buvo vienas aktyviausių žurnalo Gimtoji kalba bendradarbių ir redaktorių. Jis 1930 m. įsteigė ir redagavo mokslo žurnalą Archivum Philologicum, kuriame savo mokslo darbus skelbė ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir žymiausi užsienio baltistai.
Su gausiu ir įvairiu P. Skardžiaus moksliniu palikimu supažindina profesoriaus Alberto Rosino sudaryti Rinktiniai raštai (1996–1999). Penkiuose šių raštų tomuose paskelbti beveik visi P. Skardžiaus mokslo ir kalbos praktikos darbai, iki šiol tebeturintys, pasak sudarytojo, vienokią ar kitokią mokslinę ir praktinę vertę.
