Tarptautinė mokslinė konferencija „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha“

Šių metų balandžio 2–3 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė mokslinė konferencija Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha, skirta Prūsijos Lietuvos kunigo ir lietuvių raštijos kūrėjo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) 350-osioms gimimo metinėms. Ją organizavo Raštijos paveldo tyrimų centras ir Baltų studijų draugija (Gesellschaft für Baltische Studien e.V., Vokietija).

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, J. E. Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius dr. Corneliusas Zimmermannas, J. E. Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas dr. h. c. Mindaugas Sabutis.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos. Renginys buvo tarpdalykinis: savo tyrimų rezultatus pristatė ne vien kalbininkai – lituanistai, baltistai, indoeuropeistai, bet ir literatūrologai, kultūrologai, istorikai, teologai, etnomuzikologai.

Per dvi dienas išklausyta 30 pranešimų. Kviestinius pranešimus skaitė penki mokslininkai: doc. dr. Darius Kuolys (Vilniaus universitetas) – „Lietuvių tauta ir kalba Apšvietos Europoje: nauji iššūkiai ir tradicijos galia“, prof. habil. dr. Danielis Petit (Aukštųjų studijų mokykla, Praktinė aukštųjų studijų mokykla, Paryžius) – „Pilypas Ruigys ir kalbų lyginimas“, dr. Simonas Friesas (Oksfordo universitetas) – „Elements of a Historical-Comparative Grammar of the Baltic Languages in Philipp Ruhig’s Betrachtung der Littauischen Sprache“, dr. Alina Kuzborska (Varmijos ir Mozūrijos universitetas, Olštynas) – „Die litauischen Dainos in Philipp Ruhigs Betrachtungen der Littauischen Sprache als Ausgangspunkt für die Dainosrezeption in der deutschen Literatur“, habil. dr. Aldona Prašmantaitė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius) – „Ksaveras Mykolas Bohušas ir Pilypo Ruigio lietuvių kalbos tyrimų sklaida XIX a.“.

Pranešimuose iš įvairių perspektyvų ir pasitelkus naujas teorines prieigas analizuotas P. Ruigio lituanistinis palikimas, pristatyti naujausi archyviniai atradimai, papildantys ligšiolines žinias apie P. Ruigio kilmę, šeimą ir jo veikalų likimą. Daugiausia dėmesio telkta į P. Ruigį kaip kalbinių veikalų autorių, religinių tekstų vertėją, lietuvių tautosakos skelbėją, istorinės lyginamosios kalbotyros pradininką. Apžvelgta P. Ruigio kalbinių idėjų recepcija vėlesniuose veikaluose Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje, taip pat jo paskelbtų lietuvių dainų refleksija vokiečių literatūroje. Dėmesio skirta ir P. Ruigio amžininkams – Apšvietos epochos kūrėjams ir jų darbams.

Abi dienas konferencijos dalyviai ir svečiai galėjo džiaugtis kultūrine programa, tiesiogiai susijusia su P. Ruigio lituanistine veikla. P. Ruigio ir jo amžininkų giesmes giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios choras Adoremus (vadovė – Renata Kreimerė). Mažosios Lietuvos dainas, tarp jų – ir P. Ruigio paskelbtą „Aš atsisakiau savo močiutei“, atliko folkloro ansamblis Visi (vadovai – Daiva ir Evaldas Vyčinai). Kazio Varnelio namuose-muziejuje susipažinta su unikumu – P. Ruigio traktato Meletema (1735) rankraščiu.

Karinos Kropaitės nuotr.