Tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“
Šių metų spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ Renginys subūrė įvairių humanitarinių sričių tyrėjus – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir senųjų raštų tyrinėtojus.
Šis tarptautinis mokslo renginys buvo skirtas 55-osioms prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema (1968) išleidimo metinėms ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti.
Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d., Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Parodos lankytojai galėjo susipažinti su prof. A. Antonovičiaus ir prof. V. Čekmono darbais, autografais, nuotraukomis, taip pat kitabistikai skirtais mokslo leidiniais – Lietuvoje ir Lenkijoje išleistomis knygomis, brošiūromis. Atskiras dėmesys buvo skirtas tarptautinio projekto „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ („Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“) rezultatams – 3 tomų leidiniui Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski. Wydanie krytyczne zabytku polskiej kultury narodowej (Torunė, 2022). Projekte dalyvavo ir mokslininkai iš Lietuvos. Paroda veiks iki lapkričio 1 d.
Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus perskaitė net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt. Po plenarinio posėdžio mokslininkai dirbo šešiose sekcijose: „Dialektologija – baltų ir slavų paribys“, „Kitabistika – literatūra ir kalba“, „Sentikių istorijos ir kultūros tyrimai (tokiu pat pavadinimu sekcija tęsė savo darbą ir konferencijos antrąją dieną)“, „Raštijos paminklai ir regionalizmai“, „Kitabistika – tradicijos ir papročiai“. Atskirai išleista pranešimų santraukų knyga leidžia susipažinti su pagrindiniais konferencijoje skaitytų ir sekcijose aptartų pranešimų aspektais.
Konferencijoje pranešimus skaitė šie Lietuvių kalbos instituto mokslininkai:
- dr. Nadiežda Morozova, „В. Н. Чекмонас и исследования балто-славянского языкового пограничья“;
- prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, „Tarminio (resp. kalbinio) požymio polifunkciškumas daugiakalbėje aplinkoje“;
- habil. dr. Kazimieras Garšva, „Dabartinio lietuvių ir slavų kalbų paribio hidronimai“;
- habil. dr. Mirosław Jankowiak, „Polszczyzna północnokresowa a gwary białoruskie na Litwie. Wybrane aspekty arealne“;
- dokt. Marija Konickaja, „Būtojo laiko veiksmažodžiai Aišos Smolskos kitabe“;
- prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, „Petro Čiževskio Alfurkan Tatarski (Wilno, 1616/1617): autoriaus, leidėjo ir spaustuvininko tarpusavio atskyrimas“;
- doc. dr. Galina Miškinienė, „Sufijų ir šiitų įtaka Lietuvos totorių religiniam gyvenimui: rankraštinių tekstų pagrindu“.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.