Pasirodė 98-asis elektroninio mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ numeris
Džiugiai pranešame, kad pasirodė naujas 98-asis elektroninio mokslo žurnalo Bendrinė kalba numeris. Kviečiame skaityti naujausiame žurnalo numeryje publikuojamus Lietuvos ir užsienio mokslininkų straipsnius.
Palmiros Zemlevičiūtės straipsnyje analizuojami pirmojo lietuviško psichiatrijos vadovėlio antroponiminiai terminai, aptariama, kaip antroponimai tampa vientisiniais terminais, kaip pritaikomi prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos sudėtinių terminų rūšiniais dėmenimis einantys antroponimai, svarstomas antroponiminių terminų išlikimo dabartinėje psichiatrijos terminijoje klausimas. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė nagrinėja iki šiol terminologiniu požiūriu netirtas animacijos terminų apibrėžtis.
Skolinio parkingas ir jo atitikmenų santykį realiojoje vartosenoje (nekilnojamojo turto skelbimų portale Aruodas.lt.) pateikia Agnė Aleksaitė-Davidavičienė. Būdvardžio žingeidus, žingeidi ir jo vedinių atitikimą bendrinės lietuvių kalbos normoms aptaria Daiva Murmulaitytė.
Rimos Bakšienės straipsnyje analizuojama dvigarsių dėmenų i, u kiekybė vakarų aukštaičių kauniškių šiaurvakarinėje dalyje, apimančioje Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio šnektas, kurių fonologine ir prozodine sandara dažniausiai remiamasi ir kodifikuojant bendrinės tarties normas.
Apie kitokį požiūrį į tarmių tyrimus dėl kintančios dinamiškos kalbinės situacijos Lenkijos kaimuose rašo Maciejus Rakas.
Šalčininkų rajono vyresniosios kartos gyventojų požiūris į mokyklą, XX a. kultūriniai ir socialiniai aspektai, pasitelkiant sakytinės istorijos metodą, atskleidžiami Violetos Švaikovskajos straipsnyje. Žodinės (sakytinės) istorijos ir lingvistinių bei kultūrinių studijų ryšys aptariamas Damiano Gocóło straipsnyje. Jame žodinės istorijos kontekste antropologiniu požiūriu nagrinėjama įvairių tyrimo metodų sankirta bei lingvistiniai ir kultūros tyrimai.
Apžvalgų skyrelyje kviečiame skaityti Irenos Smetonienės publikaciją „Trisdešimt Jono Jablonskio konferencijų“, kurioje autorė pateikia atsakymą į klausimą, kodėl konferencijoms buvo pasirinktas būtent Jablonskio, o ne kito iškilaus kalbininko vardas, kaip nuo kolegiško pasidalijimo mintimis apie kalbotyrą ir tyrimus nueita iki tarptautinių konferencijų, kuriose svarstomi pasaulinei kalbotyrai svarbūs teoriniai darbai ir praktiniai tyrimai
Apie visa tai maloniai kviečiame skaityti naujausiame Bendrinės kalbos žurnalo numeryje.
Vyriausioji redaktorė dr. Vilija Sakalauskienė
