Virtuali paroda „Išgyvenę mirties kelyje“, skirta Krymo totorių masinės tremties 80-osioms metinėms

Mus vežimais atvežė į Siurenės stotį, kur pralaikė mus tiesiog lauke šalia stoties dvi ar tris dienas nemaitindami, o po to susodino į vagonus (Zera Gdanova).

Pro langą matėme, kaip vilkdavo Krymo totorių kūnus į kapines, užkasdavo ne visus, taigi naktimis juos grauždavo šakalai, o ryte likdavo tik stambesni kaulai (Zera Gdanova).

1944-ų gruodžio 5-ą numirė tėtis, nebuvo nei jėgų, nei kam kasti duobę laidojimui, žemė buvo sušalusi, kieta. Tėčio kūnas taip ir pragulėjo greta mūsų virš savaitės (Zudie Kurtdede).

Parodos idėjos autorė – doc. dr. Galina Miškinienė
Tekstus išvertė – Vytautas Miškinis
Istorijų apipavidalinimui panaudoti Rustemo Eminovo darbai

Dvylika istorijų iš žurnalistės Zeros Bekirovos ruošiamos knygos ,,Išgyvenę mirties kelyje“