08-02-2023
This page is only available in Lietuvių. 85-ojo jubiliejaus proga sveikiname dr. Klementiną Vosylytę
This page is only available in Lietuvių. Klementina Vosylytė gimė 1938 m. vasario 8 d. Bakšėnuose, Kupiškio rajone. Mokėsi Kupiškyje, vėliau – Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos institute. 1973 m. apgynė disertaciją Lietuvių kalbos lyginamieji frazeologizmai. Kartu su kolegomis sudarė Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyną (1963), surinko duomenų Lietuvių kalbos atlasui. Rašė ir redagavo Lietuvių kalbos žodyną (rengė perleidžiamo II t. leidimą, rašė VII, IX ir X t. tekstus, redagavo XII–XVI ir XVIII t.). Už darbą prie Žodyno 1996 m. su kitais gavo Lietuvos Respublikos mokslo premiją. Vadovavo žodžių rinkimo ekspedicijoms Kupiškio, Rokiškio, Zarasų rajonuose. Žodyno kartotekai užrašė daugiau kaip 100 000 žodžių iš gyvosios kalbos ir įvairių raštų. 1985 m. parengė Lietuvių kalbos palyginimų žodyną, 2014 m. pasirodė gerokai papildytas ir atnaujintas Palyginimų žodynas. Paskelbė straipsnių toponimikos, leksikologijos, leksikografijos, frazeologijos, kalbos kultūros klausimais. 2002 m. kartu su Kaziu Morkūnu sudarė knygą Bronė Vosylytė. Kelias į didįjį Žodyną. Rašė ir redagavo Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, Zanavykų šnektos žodyną (I–III t., 2003–2006), redagavo Kazlų Rūdos šnektos žodyną (I–II t., 2008–2009). Parengė didžiulį keturių tomų Kupiškėnų žodyną (I–IV t., 2007–2013). Už kupiškėnų tarmės duomenų rinkimą 1998 m. apdovanota Karaliaus Mindaugo atminimo medaliu. 2008 m. už ilgametį ir pasiaukojamą darbą, sudarant ir išleidžiant Kupiškėnų žodyną, pastangas saugoti ir įamžinti Kupiškio krašto paveldą Klementinai Vosylytei suteiktas Kupiškio krašto Garbės pilietės vardas. 2014 m. už minėtą žodyną Lietuvos mokslų akademija mokslininkei paskyrė vardinę Kazimiero Būgos premiją. 2019 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu už aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes. Lietuvių kalbos instituto bendruomenės
07-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jolitos Urbanavičienės straipsnį „Leksikografiniai tarmių duomenys lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“. Straipsnyje pristatoma lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“, ypač tie ištekliai, kuriuose randami leksikografiniai tarmių duomenys: Lietuvių kalbos žodynas ir trys jo kartotekos: LKŽ Pagrindinė kartoteka, LKŽ Papildymų kartoteka ir LKŽ Tarmių kartoteka. Straipsnyje analizuojama modernizuota šių leksikografinių išteklių duomenų struktūra, paieškos sistema, aptariamos sistemos kūrėjams iškilusios problemos ir jų sprendimo būdai. Daroma išvada, kad „E. kalbos“ sukūrimas kiekybiškai ir kokybiškai pagerino ankstesniąją, 2015 m. pristatytą, Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą (LKIIS): ji buvo modernizuota tiek kiekybiniu lygmeniu (į informacinę sistemą integruoti 3 žodynai, 1 kartoteka ir sukurtos 7 paslaugos), tiek kokybiniu lygmeniu (pagerintas lietuvių kalbos išteklių prieinamumas, patogumas ir tarpusavio integralumas). „E. kalbos“ kūrimo procesas pagreitino ir kitų elektroninių produktų bei paslaugų plėtrą: prisidėjo sprendžiant sistemines lietuviško šrifto „Palemonas“ problemas, paskatino klaviatūros tvarkyklės „Kopenhagos transkripcija“ atsiradimą ir kt. Vienas iš tolesnių informacinės sistemos „E. kalba“ plėtros uždavinių galėtų būti integruotų išteklių kiekybinis pildymas, nes tik nedidelė dalis Lietuvių kalbos žodyno kartotekų yra suskaitmenintos. Straipsnis buvo publikuotas moksliniame žurnale Lietuvių kalba (2022, t. 17, p. 109−121). Dr. Jolitos Urbanavičienės straipsnis „Leksikografiniai tarmių duomenys lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.
06-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 2 d. Europos Sąjungos Tarybos kvietimu Terminologijos centro vadovė, mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė vedė nuotolinį 4 valandų trukmės terminologijos seminarą vertėjams raštu. Seminare aptarti terminams keliami reikalavimai, terminų tvarkybos principai, terminologizacijos, terminų skolinimosi, naujadaros klausimai, vertimo ir atitikmenų parinkimo santykis, sudėtinių terminų problemos, terminų sinonimija ir kt. Diskutuota dėl terminų neutralumo ir patogumo, metaforų ir kitais aktualiais terminologijos klausimais. Seminare kartu su ES Tarybos vertėjais dalyvavo ir kitų ES institucijų darbuotojai – Europos Komisijos, Parlamento, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto vertėjai, taip pat Leidinių biuro redaktorės, iš viso net 56 dalyviai.
03-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 8 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks kalbininko akad. prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus (1925−2018) atminimui skirta popietė. Renginį ves akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Renginyje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, habil. dr. Jūratė Sprindytė, Danutė Tarvydaitė, Rita Urnėžiūtė. dr. Regina Venckutė, Rimantas Zinkevičius, Vidmantas Žilius. Renginio metu veiks Z. Zinkevičiaus darbų ir nuotraukų paroda, bus renkamos aukos koplytstulpio gimtojoje sodyboje pastatymui, svečiai kviečiami rašyti atsiminimus, kurie bus panaudoti rengiant knygą apie Profesorių. Kvietimas į renginį.
02-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Daivos Šveikauskienės studija „Lietuvių kalbos gramatikos kompiuterizavimas“ (pataisytas leidimas). Mokslo studijoje aptariami tiek Lietuvos mokslininkų tyrimai, tiek kitų šalių tyrėjų atlikti darbai, susiję su gramatikos kompiuterizavimu. Pagrindinės sritys, kuriose galima įžvelgti gramatikos sąsają su kompiuteriais, yra šios: tekstynų anotavimas, morfologinių bei sintaksinių analizatorių kūrimas, pati skaitmeninė gramatika ir gramatikos informacinė sistema. Jos visos aprašomos parodant mūsų pasiekimus kitų kalbų kontekste. Studija daugiausia skiriama kalbininkams, planuojantiems savo darbuose naudoti informacines technologijas, taip pat plačiajai visuomenei, besidominčiai naujausiomis kalbų apdorojimo metodikomis. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į kompiuteriu atliekamų darbų rezultatus, jų analizę. Informaciją apie gramatikos kompiuterizavimo darbus tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje siekiama pateikti populiariai ir visiems suprantamai. Dr. Daivos Šveikauskienės mokslo studija „Lietuvių kalbos gramatikos kompiuterizavimas“.
02-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 20 d. – kovo 10 d. Lietuvių kalbos dienų proga Lietuvių kalbos instituto muziejuje „Lituanistikos židinys“ vyks nemokamos edukacijos moksleiviams „Kalbos žaidimų sūkuryje“. Atvykite į edukacijas „Lituanistikos židinyje“ ir sužinokite daug naujų, įdomių ir išskirtinių dalykų apie lietuvių kalbą, jos unikalumą, istoriją, tarmes, kalbininkus. Čia galėsite įsitikinti, kad kalba – tai ne tik gramatika ir skyryba, tai gyvas, įdomus reiškinys, kuriuo galima žaisti ir kurį net galima paliesti rankomis. „Lituanistikos židinys“ – vienintelis interaktyvus lietuvių kalbos muziejus Lietuvoje su unikaliais kalbos žaislais. Edukacijos pabaigoje aktyviausių moksleivių grupių lauks trumpa viktorina. Atvykę į muziejų, turėsite išskirtinę progą apžiūrėti mokinių, dalyvavusių 2022 m. konkurse „Kas man yra Lietuvių kalba“, eksponuojamus darbus. Būtina rezervacija tel. +370 526 38112 arba el. p. .
01-02-2023
This page is only available in Lietuvių. Sausio 9 d. minėjome 100-ąsias žodynininko, frazeologijos specialisto Jono Paulausko (1923−2003) gimimo metines. Ta proga kviečiame į Jonui Paulauskui skirtą virtualiąją parodą. Ją parengė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkai. Virtualiąją parodą galite peržiūrėti čia.
30-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Šių metų sausio 28 d. LNK vakaro žiniose pasirodė Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Aleksaitės interviu. Žinių vedėjai – Lina Kairytė ir Gintaras Deksnys. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas tapo opiausia šių metų problema, todėl žmonės aktyviai kuria naujadarus, susijusius su karo aktualijomis (pvz.: Putleris, putlaižiavimas, makroninti, šolcinti ir kt.). Apie šiuos naujadarus – metų žodžius – interviu pasakoja dr. Agnė Aleksaitė. Pasiūlytus metų posakius aptaria Metų žodžio komisijos narė Rita Urnėžiūtė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai vyksta nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. Balsuoti galima portale Alfa.lt. Rezultatai bus skelbiami vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas Alfa.lt. Dr. Agnės Aleksaitės interviu (nuo 34 min. 23 sek.).
27-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Sveikiname Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiąjį mokslo darbuotoją doc. habil. dr. Ilją Lemeškiną, kuris pelnė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įsteigtą apdovanojimą − skulptūrėlę „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomą − už visuomenei skirtų kalbinių renginių organizavimą ir švietėjišką veiklą, lietuvių kalbos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Laureatas bus pagerbtas vasario 28 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijos salėje. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuo 2016 m. skiria apdovanojimus už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiais metais apdovanojimai teikiami jau devintą kartą.