This page is only available in Lietuvių. Tarptautinėje akademinėje leidykloje „Peter Lang“ išleista Lietuvių kalbos instituto mokslininkės doc. dr. Galinos Miškinienės monografija The Preservation of Lithuanian Tatar Culture: Questions of Manuscript Textology (Lietuvos totorių kultūros išsaugojimas: rankraščių tekstologijos klausimai). Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos totorių rankraštinis paveldas, taikant klasikinės tekstologijos metodus. Autorė tyrinėja tris Lietuvos totorių rankraštinėse knygose – kitabuose – aptinkamus tekstus: pranašo Mahometo dialogą su šėtonu, legendą apie Miradžą ir pasakojimą apie Sindbado Turko kelionę. Tyrimas atskleidžia šių tekstų kalbinę įvairovę ir skirtinguose rankraščiuose išlikusius jų variantus. Vieni tekstai užrašyti slavų kalbomis, kiti – senąja osmanų kalba su rusėniškais ar lenkiškais vertimais. Monografijoje taip pat publikuojami du anksčiau nežinomi pranašo Mahometo dialogo su šėtonu ir Miradžo legendos variantai. Anglų kalba išleista 436 puslapių monografija prisideda prie Lietuvos totorių raštijos, kalbinio ir kultūrinio paveldo tyrimų bei suteikia galimybę su šiuo savitu Lietuvos kultūros istorijos reiškiniu plačiau susipažinti tarptautinei akademinei bendruomenei. Nuoširdžiai sveikiname doc. dr. Galiną Miškinienę su reikšmingu moksliniu darbu! Daugiau apie monografiją: https://www.peterlang.com/document/1661731
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 21 d. pasirodė Lietuvių kalbos instituto mokslininės dr. Agnės Čepaitienės interviu LRT radijo laidoje Kalbos rytas. Mokslininkę kalbino žurnalistė Gabrielė Kloniūnaitė. Interviu kalbėta apie vis labiau socialiniuose tinkluose populiarėjančias tarmes, jų vartojimą ir reikšmę žmogaus tapatybei. Mokslininkė aptarė, kodėl šiandien žmonėms svarbu pabrėžti savo kilmę ir kuo tarmės reikšmingos išsaugant kalbinį bei kultūrinį savitumą. Dr. Agnės Čepaitienės interviu galite klausyti čia. Gabrielės Kloniūnaitės nuotr.
This page is only available in Lietuvių. Išleista kalbininko Aldono Pupkio mokslo studija Iš lietuvių kalbotyros istorijos. Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Zenonas Uoselis.Leidinys skirtas trims XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbininkams – Juozui Labokui, Aleksandrui Lengvinui ir Zenonui Uoseliui, kurių gyvenimas ir mokslinė veikla iki šiol nebuvo išsamiai tyrinėti. Visi trys priklausė jaunajai tarpukario lituanistų kartai, telkusiai jėgas prie 1930 m. pabaigoje atkurtos didžiojo Lietuvių kalbos žodyno redakcijos. Jų gyvenimo keliai nutrūko anksti, tačiau nuveikti darbai paliko reikšmingų pėdsakų lietuvių kalbotyros istorijoje. Mokslo studijoje, remiantis archyviniais dokumentais, rankraščiais, laiškais, atsiminimais ir kitais šaltiniais, atkuriamos šių kalbininkų biografijos, nagrinėjama jų mokslinė veikla ir indėlis į lietuvių kalbos tyrimus. Atskleidžiamos jų sąsajos su tarpukario Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimu, Lietuvių kalbos žodyno rengimu, to meto kalbininkų bendruomene. Kaip pratarmėje pažymi autorius, šių trijų kalbininkų gyvenimo ir veiklos analizė leidžia geriau pažinti ne tik jų asmenybes, bet ir XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbotyros raidą. Studija papildo lietuvių kalbotyros istoriografiją, sugrąžindama į ją per anksti išėjusių ir primirštų kalbos tyrėjų vardus. Mokslo studijos leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 🎉 Nuoširdžiai sveikiname autorių ir kviečiame skaityti! Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (P. Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais–ketvirtadieniais 10–12 val. ir 14–17 val. Daugiau informacijos tel. +370 5 234 6058 ir el. p. .
This page is only available in Lietuvių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija maloniai kviečia spalio 28 d. 14–15 val. dalyvauti nuotolinėje Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvių kalbos skyriaus asistentės doc. dr. Rasuolės Vladarskienės paskaitoje „Renginių ir leidinių pavadinimų rašymo bendrybės ir skirtybės“. Paskaitoje, trumpai apžvelgus bendruosius tikrinių tiesioginės reikšmės ir simbolinių pavadinimų struktūros skirties kriterijus ir šių dviejų pavadinimų tipų rašybą, bus nagrinėjamos renginių, meno bei kitokių kūrinių, leidinių, televizijos ir radijo laidų pavadinimų rašybos taisyklės, pabrėžiant rašybos panašumus ir iškeliant skirtumus, taip pat bus aptariamos vartojimo problemos ir išimtiniai atvejai. Kviečiame registruotis iki spalio 26 d. imtinai. Registracija į paskaitą.
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugsėjo 22 d. Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakultete Naďa Dřizga apgynė disertaciją Představy Baltů o onom světě v jazyce a textech (Anapusinio pasaulio vaizdinys baltų kalbose). Disertacijos vadovas – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas. Nuoširdžiai sveikiname naująją mokslų daktarę ir jos mokslinį vadovą!
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 16 d. Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, vyko seminaras „Lietuvininkai: vietos dvasia“, skirtas lietuvininkų krašto istorijos, kultūros ir tarmių gyvavimo klausimams aptarti. Renginyje dalyvavo dvi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkės. Šio centro vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą „Visos tarmės gražiausios“, o vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Asta Leskauskaitė – „Tarmė kaip tapatybės ženklas: vieta, laikas, žmogus“.
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 13 d. Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rasuolė Vladarskienė vedė nuotolinį seminarą „Administracinės kalbos patarimai“. Mokslininkė kalbėjo apie taisyklingumo reikalavimus administracinei kalbai ir internetinius kalbos normų šaltinius, aptarė kitų kalbų žodžių vartojimo lietuvių kalboje problemas, kalbėjo apie dalykinį kalbinį etiketą ir jo taisyklingą raišką, nagrinėjo įtraukios lietuvių kalbos raiškos galimybes, pateikė patarimų, kaip administracinius tekstus rašyti aiškiau ir tiksliau. Seminarą organizavo Mykolo Romerio universitetas, rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.