News

This page is only available in Lietuvių. Išleistas doc. habil. dr. Iljos Lemeškino ir prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinio parengtos Martyno Mažvydo knygos Forma Chrikʃtima kritinis filologinis leidimas. Tai 11-as tarptautiniu mastu pripažintos serijos Travaux du Cercle linguistique de Prague (Prahos lingvistų būrelio darbai) tomas. Prahos lingvistų būrelis laikosi nuostatos, kad per maža senuosius rašto paminklus tik saugoti ir dokumentuoti. Būtina juos nagrinėti ir atskleisti jų paskirtį, esmines savybes bei svarbą ne vien šiuolaikinei mokslo bendruomenei. Dėl to šiame leidinyje taip kruopščiai aptariamas platesnis istorinis kultūrinis kontekstas, o pati Forma Chrikʃtima gretinama su kitomis M. Mažvydo knygomis, pirmiausia anoniminiu 1547 m. katekizmu. Dėl to yra nuosekliai nagrinėjama 1559 m. leidinio sandara, takoskyra bei verstų ir originalių tekstų sąveika, invokacijų paskirtis, akrostichų struktūra. Dėl to aiškinama ne tik ką, bet ir kaip M. Mažvydas vertė: ką pridėjo, ko atsisakė ir kodėl taip padarė. Dėl to, siekiant nušviesti Lietuvos raštijos raidą bei tęstinumą, gretinami ankstesni P. Skorinos rusėniški ir tokios pat sudėtingos struktūros M. Mažvydo lietuviški akrostichai ir t. t. Visa tai daroma tam, kad knyga vėl rastų kelią pas lietuvių skaitytojus, kuriuos M. Mažvydas savo maldos žodžiais kalbina tiesiogiai ir iki šios dienos savo vardu žegnoja – ir ßegnoia anus. Tai ypač svarbu dėl to, kad M. Mažvydas Lietuvoje yra garsinamas ir garsėja kaip „lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas“. Tokia optinė prizmė sureikšmina pirmąją lietuvišką knygą bei jos tyrimų svarbą, tačiau taip atsitinka kitų jo knygų sąskaita. Net plačioji visuomenė žino, kiek yra katekizmo egzempliorių ir kur jie

This page is only available in Lietuvių. Terminologijos centro mokslininkės dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, dr. Asta Mitkevičienė, dr. Lina Rutkienė ir dr. Palmira Zemlevičiūtė toliau tęsia mokslinį projektą „Terminijos plėtojimo tendencijos aukštųjų mokyklų vadovėliuose“. Kaip teigia projekto vadovė dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė, šiais metais toliau renkami ir analizuojami 2015–2025 metais išleistų aukštųjų mokyklų vadovėlių terminai, taip pat jų apibrėžtys, daug dėmesio skiriama vadovėlių autorių apklausai: „Turimi preliminarūs vadovėlių autorių apklausos duomenys leidžia išskirti kelias vyraujančias nuostatas. Pirmiausia matyti, kad autoriai stengiasi laikytis terminų atitikties normai. Be to, ryški pragmatinė nuostata – sprendimai dėl termino pasirinkimo grindžiami jo paplitimu vartosenoje ir suprantamumu. Terminų sistemiškumas, apibrėžtumas ir nuosekli vartosena laikomi būtina kokybiško vadovėlio sąlyga.“ Projekto pabaiga – 2027 m. gruodis. Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programą.