This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 13 d. Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rasuolė Vladarskienė vedė nuotolinį seminarą „Administracinės kalbos patarimai“. Mokslininkė kalbėjo apie taisyklingumo reikalavimus administracinei kalbai ir internetinius kalbos normų šaltinius, aptarė kitų kalbų žodžių vartojimo lietuvių kalboje problemas, kalbėjo apie dalykinį kalbinį etiketą ir jo taisyklingą raišką, nagrinėjo įtraukios lietuvių kalbos raiškos galimybes, pateikė patarimų, kaip administracinius tekstus rašyti aiškiau ir tiksliau. Seminarą organizavo Mykolo Romerio universitetas, rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
This page is only available in Lietuvių. Šiuo metu Lietuvių kalbos institute vyksta mokslinė konferencija Jurgis Šlapelis: gyvenimas gimtajai kalbai, tautai ir Vilniui, skirta 150-osioms Jurgio Šlapelio gimimo metinėms paminėti. Konferencijoje kalbama ne tik apie Jurgį Šlapelį, jo darbus, palikimą, bet ir apie sudėtingą laikotarpį, kuriuo gyveno šviesuoliai. J. Šlapelis buvo vienas tų, kuris, nepaisydamas sunkumų ir draudimų, visą laiką nuoširdžiai puoselėjo lietuvių kalbą. Lietuvių kalba XX amžiaus pradžioje ir dabar – kada didesni pavojai grėsė gimtajai kalbai? Įžvalgomis apie tai Lietuvos ryto televizijos laidoje Nauja diena pasidalijo Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška. Laidos vedėjas – Vytautas Bruveris. Maloniai kviečiame žiūrėti! Laidos stop kadras
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 14 d. pasirodė Lietuvių kalbos instituto direktoriaus dr. Dariaus Ivoškos bei Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorės Jolanta Paškevičienės interviu LRT radijo laidoje Kalbos rytas. Interviu pasakota apie Jurgio Šlapelio parengtą Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlį (1907) – pirmąjį lietuvišką tarptautinių žodžių žodyną, jame esančius tuo metu skaitytojams svetimus, bet dabar jau puikiai suprantamus žodžius ir sąvokų paaiškinimus, kurie atskleidė kitokią to laikotarpio pasaulėvoką. Taip pat kalbėta, kaip šviesuolis ir jo išleista knygelė prisidėjo prie bendrinės kalbos bei valstybės kūrimo. Spalio 15–16 d. Lietuvių kalbos institute vyks Jurgio Šlapelio 150-osioms gimimo metinėms skirta mokslinė konferencija Jurgis Šlapelis: gyvenimas gimtajai kalbai, tautai ir Vilniui. Maloniai kviečiame dalyvauti! Konferencijos programa Tomo Rikliaus nuotr.
This page is only available in Lietuvių. Šių metų lapkričio 10–12 d. vyks nuotolinis seminarų ciklas Plačiai atverti lietuvių kalbos išteklių vartai: kaip atgyja kalbos paveldas?. Per seminarus Lietuvių kalbos instituto mokslininkai plačiajai visuomenei pristatys Institute vykdyto projekto „Kalbos paveldo transformacija ir lietuvių kalbos erdvinių duomenų išteklių sukūrimas“ rezultatus ir jų naudą. Būtina registracija. Registruotis galite čia. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta dieną prieš seminarą. Daugiau informacijos e. paštu . Seminarų ciklo programa
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 15 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija Martynas Mažvydas laimina Lietuvą. Renginyje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pokalbį moderuos Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis. 1559 m. Martynas Mažvydas neilgai prieš savo mirtį išleido paskutinę knygą – Formą Chrikʃtima, į kurią įtraukė slaptą pranešimą. Jį sudarė akrostichas MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us] „Martynas Mažvydas žegnoja“ ir originali žegnonė, nukreipta laike ir erdvėje į gentainius. Pastarąja jis kreipėsi tiek į lietuvininkus liuteronus, tiek į lietuvius katalikus. M. Mažvydo žegnonė buvo aptikta 2025 m., kai Italijos, Čekijos ir Lietuvos filologai Lietuvių kalbos institute rengė Formos Chrikʃtima kritinį leidimą. 1559 m. Šviesuolis turėjo viltį, kad jo sukurta malda tarp lietuvių bus platinama giedant ir tinkamu pavidalu skambės per mišias. Išpildyti M. Mažvydo norą padėjo kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir dainininkas Liudas Mikalauskas. Jų darbo rezultatas yra matomas (nuskenavus QR kodą ir girdimas) atvirlaiškyje „Martynas Mažvydas žegnoja“, kurį šiemet išleido Lietuvių kalbos institutas. Per susitikimą su atvirlaiškio kūrėjais bus kalbama apie Formą Chrikʃtima, laike paklydusią M. Mažvydo žegnonę ir XVI a. choralo pritaikymą. Per renginį dalyviai turės išskirtinę progą pasiklausyti naujos Maestro G. Kuprevičiaus sukurtos žegnonės aranžuotės kariljonui. M. Mažvydo žodžiais rengėjai nori pagerbti Prezidentą Valdą Adamkų artėjant jo 100 metų jubiliejui. Maloniai kviečiame!