04-09-2026
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugsėjo 2 d. laikraštyje Suvalkietis pasirodė straipsnis „Suvalkija ar Sūduva: istorija prieš žmonių savimonę?“. Straipsnyje savo argumentus dėl etnografinio regiono Suvalkija (Sūduva) pavadinimo keitimo išsakė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rima Bakšienė ir Zanavykų muziejaus direktorė, Etninės kultūros globos tarybos narė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninei etninės kultūros globos tarybai atstovaujanti Rima Vasaitienė. Devyniolikos Seimo narių siūlymas įstatyme atsisakyti Suvalkijos pavadinimo ir oficialiai palikti vienintelį – Sūduvą – iš naujo įžiebė daugiau nei dešimtmetį trunkančią diskusiją. Vieni tai vadina istorinio teisingumo atkūrimu, kiti klausia, ar krašto tapatybę galima pakeisti įstatymu. Liepos pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti dabar vartojamo dvigubo etnografinio regiono pavadinimo „Suvalkija (Sūduva)“ ir oficialiai įtvirtinti vienintelį – Sūduvą. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę galutiniam svarstymui turėtų grįžti rudens sesijoje. Kol politikai, istorikai ir kalbininkai diskutuoja apie istorinį teisingumą, žmonės kelia paprastesnį klausimą – ar prieš siūlant keisti oficialų krašto pavadinimą kas nors paklausė pačių regiono gyventojų? Doc. dr. Rima Bakšienė įsitikinusi, kad svarstant tokį sprendimą negalima ignoruoti gyvosios žmonių vartosenos ir savimonės. „Kai klausdavau, kuo jie save laiko, išgirsdavau įvairius atsakymus: suvalkiečiais, zanavykais, kapsais, liocais. Tačiau sūduviais savęs nevadino niekas“, – sako mokslininkė ir priduria, kad ypač Šakių krašte žmonių tapatybė yra dar savitesnė, nes „čia pirmiausia žmonės save laiko zanavykais“. Laikraščio „Draugas“ archyvo nuotr.
03-09-2026
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugpjūčio 29 d. pasirodė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio interviu Marijos radijo laidoje Tikėjimas ir kultūra. Mokslininką kalbino Lietuvių literatūros ir tautosakos Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė. Pokalbis skirtas 2019 m. į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktai vertybei – vietovardžiams – aptarti. Interviu taip pat kalbėta apie Lietuvių kalbos institute vykdomus tyrimus, rašomą Lietuvos vietovardžių žodyną, Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje E. KALBA esančius šaltinius, kuriuose galima rasti daug informacijos apie vietų vardus. Atkreiptas dėmesys, kad vietovardžius kaip svarbią nematerialinės kultūros dalį reikia išsaugoti, prie to nemažai turėtų prisidėti vietos bendruomenės. Dr. Laimučio Bilkio interviu galite klausyti čia. Linos Kovalevskienės / Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.
31-08-2026
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainės skiltyje E. publikacijos paskelbta suskaitmeninta Zigmo Zinkevičiaus knyga Lietuvių tarmių kilmė (2006). Tai istorinės dialektologijos darbas, susijęs su lietuvių tautos istorija, jos etnogenezės problemomis. Tarmės staiga neatsiranda. Jos susiklosto per ilgą laiką, šimtmečius, net tūkstantmečius. Jų kilmę ir raidą sąlygoja žmonių gyvenimas, jų buitis. Juk tarmių, kaip ir kalbų (suprantama, gyvųjų, ne mirusių), nebūna be jomis šnekančių žmonių. Todėl tarmių kilmės ir raidos negalima tirti atplėšus nuo tautos istorijos, kuri vienaip ar kitaip daro įtaką tarminių ypatybių kitimui, kartais net būna pačių tarmių atsiradimo priežastis. Savo ruožtu, tų ypatybių analizė duoda papildomų duomenų, leidžiančių pagilinti mūsų supratimą apie tautos istorijos reiškinius tam tikrais laikotarpiais, ypač ankstyvaisiais, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Kad knyga būtų prieinama platesniam skaitytojų ratui, ne vien dialektologams ir kalbos istorikams, kad joje išdėstytas mintis suprastų kiekvienas išsilavinęs žmogus, teko paliesti nemaža bendrųjų dialektologijos ir kalbos istorijos dalykų, daugiausia įvadinėje knygos dalyje. Žinoma, rašant vien specialistams, kurių turime tik keliasdešimt žmonių, to daryti nereikėtų, bet mūsų sąlygomis tai būtų neleistina prabanga. Zigmas Zinkevičius
28-08-2026
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugpjūčio 27 d. pasirodė Lietuvių kalbos instituto direktoriaus dr. Dariaus Ivoškos interviu LRT radijo laidoje 10–12. Mokslininką kalbino žurnalistas Ignas Andriukevičius. Interviu kalbėta apie tebevykstantį Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kalbos draugijos konkursą „Mano lietuviškiausias žodis“, šiuo metu vyraujančias kalbines tendencijas ir veiksnius, kurie formuoja kalbines madas. Dr. Dariaus Ivoškos interviu galite klausyti čia. Karinos Kropaitės nuotr.
26-08-2026
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugpjūčio 26 d. pasirodė Lietuvių kalbos instituto direktoriaus dr. Dariaus Ivoškos interviu LRT radijo laidoje Kalbos rytas. Mokslininką kalbino žurnalistė Gabrielė Kloniūnaitė. Interviu kalbėta apie miestų gatvėse skambančias užsienio kalbas ir poreikį (ne)taikytis prie jų, būdus, kaip galima skatinti propaguoti lietuvių kalbos, kuri, pasak pašnekovo yra unikali pasaulyje, vartojimą ir mūsų kalbai kylančias grėsmes. Dr. Dariaus Ivoškos interviu galite klausyti čia. Gabrielės Kloniūnaitės nuotr.
25-08-2026
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainės skiltyje E. publikacijos paskelbtas suskaitmenintas Angelės Vilutytės sudarytas Kaltanėnų šnektos žodynas (2008). Kaltanėnų šnektos žodyno šaltinis yra šios apylinkės žmonės, kurie čia augo, gyveno, kalbėjo šia tarme. Medžiagą žodynui pradėjau rinkti 1960 m. – dar studijuodama Vilniaus universitete, vėliau – dirbdama Lietuvių kalbos institute. Per ekspedicijas, išvykas, atostogas užrašiau daug tarminės medžiagos iš šių Kaltanėnų apylinkių kaimų: Berniūnų, Kūrinių, Pagilūtės, Terpežio, Žvirbliškės, Vosiuliškės, Ožkinių, Kuklių, Šakališkės ir kitų. Tada šnekta dar nebuvo pakitusi, retas pasakotojas vartė laikraštį, klausė radijo. Žodžiai suplaukė iš visų apylinkės kaimų, kuriuose dabar arba jau nėra, arba likę nedaug gyventojų, tiesa, jau kalbančių pakitusia tarme. Kiekvienąkart tėviškėje mane traukė ištartas senovinis žodis, negirdėtas kaimynų pasakojimas. Beveik visi tikrosios šnektos liudytojai seniai išėję Anapilin. Senoji karta mus paliko ir dabar Kaltanėnų apylinkėje jau nesutiksime tokių pasakotojų. Jie dėl senatvės, ligų jau užmiršę gražų žodį ar negalintys bendrauti. <...> Panašaus pobūdžio tarminių žodynų atsiradimas ir mane paskatino pateikti Kaltanėnų krašto šnektos leksiką. Šios šnektos žodynui iš viso užrašyta apie 40 000 leksikos vienetų su iliustraciniais sakiniais. Susikaupė daug vertingos medžiagos, kuri naudinga kalbos istorijai, lituanistikos mokslui. Šiame žodyne reikalingos medžiagos ras ne tik kalbininkai, bet ir tautosakos, etnografijos specialistai – visi, kurie domisi gyvąja kalba. Daugiau nei 40 metų rinkta žodyno medžiaga teišlieka vėlesnėms kartoms kaip prisiminimas – tokia kalba bendravo mūsų senoliai. Angelė Vilutytė
17-08-2026
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslo darbuotojo dr. Pavelo Skorupos straipsnį „Rethinking Bezdónė, Darìnė, and Ìlma: Challenging Current Etymologies, Uncovering Cognitive Motivations“, kuris buvo publikuotas tarptautiniame recenzuojamame mokslo žurnale Acta Linguistica Lithuanica. Straipsnyje aptariama istorinė lietuvių onomastikos raida, pabrėžiant tradicijos ir inovacijos pusiausvyros svarbą šioje srityje. Lietuvoje onomastika tradiciškai laikėsi požiūrio, pabrėžiančio tikrinių žodžių etimologinę ir darybinę analizę, kuri vėliau buvo plėtojama fundamentiniuose hidronimijai skirtuose darbuose kuriant jų struktūrinę–gramatinę ir semantinę klasifikacijas. Dabartinė onomastų karta tolsta nuo tradicinių metodų tyrinėdama toponimus kognityvinės semantikos rėmuose. Šiame straipsnyje, remiantis Vilniaus apskrityje šiuo metu oficialiai funkcionuojančiais potamonimo, oikonimo ir limnonimo pavyzdžiais, taikant tarpsritinį požiūrį, integruojantį lingvistinę analizę, istorinius ir kultūrinius tyrimus, siekiama parodyti, kaip tradicinių ir novatoriškų metodų derinimas paaiškina žinomas etimologijas ir vietovardžių kilmę, motyvaciją bei reikšmes.
