Mokslinis seminaras „Nuo draudžiamo žodžio link bendrinės kalbos“, skirtas 120-osioms lietuviškos spaudos atgavimo metinėms paminėti

Šių metų gegužės 6 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvių kalbos institute vyko mokslinis seminaras „Nuo draudžiamo žodžio link bendrinės kalbos“, skirtas 120-osioms lietuviškos spaudos atgavimo metinėms paminėti.

Raštijos paveldo tyrimų centro organizuotame seminare perskaityti keturi pranešimai.

Advokatas Jonas Nekrašius pranešime „Antano Macijausko lietuviško žemėlapio byla ir Povilo Višinskio byla dėl lietuviškų afišų – bylos, nulėmusios lietuvių spaudos draudimo panaikinimą“ atskleidė, kaip teisinėmis priemonėmis buvo atkovota 40 metų drausta lietuviška spauda ir koks šioje kovoje buvęs teisininkų indėlis.

Dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Johanneso Gutenbergo universitetas Maince) pranešime „Spaudos draudimo paraštės: lietuviška kirilika rankraštiniuose tekstuose“ dėmesį telkė į kirilikos taikymo praktikas ir strategijas privačiuose lietuviškuose tekstuose (egodokumentuose).

Dr. Jurgita Venckienė (Lietuvių kalbos institutas) pranešime „Varpininkų ortografija: raida ir sklaida“ analizavo, kaip Varpe (1889–1905) susikūrė ir pasklido tas bendrinės lietuvių kalbos modelis, kuris vėliau buvo kodifikuotas Jono Jablonskio gramatikose.

Dr. Mindaugas Šinkūnas (Lietuvių kalbos institutas) pranešime „Aušros“ transformacijos: nuo spaudinio (1883) iki internetinio leidinio (2023)“ pasakojo apie pirmojo lietuviško mėnraščio kelią į skaitmeninę erdvę ir jo pavyzdžiu pademonstravo šiuo metu atnaujinamos Senųjų raštų duomenų bazės teikiamas galimybes šiuolaikiniams kalbos tyrimams.

Seminaras baigtas įdomia diskusija, kurioje dar kartą pabrėžta, kad lietuviškos spaudos draudimas neturėjo juridinės galios, o spauda susigrąžinta pasiaukojančių žmonių dėka.

Dalijamės renginio nuotraukomis.