Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais
LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.
Svarbiausia ir labiausiai geista – Jono Bretkūno Biblija. Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta Biblija – pradėta Labguvoje (1579) ir baigta Karaliaučiuje (1590). Jos aštuonių tomų rankraštis dabar saugomas Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. Į svetainę šiuo metu įkelta 11 Senojo Testamento knygų: Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Raudų, 1 ir 2 Metraščių, Jobo, Patarlių, Mokytojo ir Giesmių giesmė. Taigi Bretkūno Biblijos kelias į interneto erdves jau prasidėjo.
Pirmoji spausdinta visa lietuviška Biblija taip pat jau mūsų svetainėje. Ji buvo išleista 1735 m. Karaliaučiuje ir tradiciškai vadinama Kvanto Biblija. Jonas Jokūbas Kvantas (Johann Jakob Quandt) – ne tik šios Biblijos, bet ir Naujojo Testamento (1727) bei Psalmyno (1728) leidimo organizatorius. Šių lituanistikos šaltinių tekstai šiemet irgi paskelbti. Prie jų šliejasi ir 1816 m. Vilniuje išėjęs katalikų Naujasis Įstatymas, vadinamas Giedraičio Naujuoju Testamentu. Kiek anksčiau į svetainę įkeltas 1701 m. Naujasis Testamentas, vadinamas Bitnerio Naujuoju Testamentu, bei Jono Rėzos Psalteras Dovydo (1625).
KAS rašyta Biblijoje apie Dievą, žmogų ir Visatą lietuviškai nuo XVI iki XIX a., jau galima skaityti internete www.lki.lt/seniejirastai/. KAIP rašyta, galima tirti pasitelkiant programinę analizę ir tai daryti neskubant bet kuriame pasaulio taške.
Dr. Ona Aleknavičienė