Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dalyvavo mokslinėje konferencijoje „Rėzos baltiškieji dialogai. Martynui Liudvikui Rėzai – 250“

Šių metų rugsėjo 28–30 d. Lietuvos Respublikos Seime ir Nidos kultūros centre „Agila“ vyko mokslinė konferencija Rėzos baltiškieji dialogai. Martynui Liudvikui Rėzai – 250, skirta iškilaus humanitaro, teologo ir baltų kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos jubiliejinėms gimimo metinėms paminėti.

Per pirmąją konferencijos dieną Lietuvos Respublikos Seime pranešimus skaitė ir dvi Lietuvių kalbos instituto mokslininkės. Posėdį moderavo Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičienė pranešime „Asmeninis Martyno Liudviko Rėzos archyvas: likimas ir panauda“ pasakojo, kaip ir kodėl M. L. Rėza formavo savo asmeninį archyvą ir kaip jo sukaupti rankraščiai pateko į Karališkąjį slaptąjį archyvą Karaliaučiuje, o paskui 1946 m. buvo atvežti į Vilnių. Nemažai dėmesio mokslininkė skyrė archyvo rekonstrukcijai, kurios prireikė paaiškėjus, kad ne visi rankraščiai pateko į 1950 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sudarytą M. L. Rėzos rankraščių fondą. Šviesuolio sukaupti rankraščiai dabar saugomi dviejose Lietuvos bibliotekose ir trijuose Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose.

Norėdama parodyti M. L. Rėzos surinktų ir išsaugotų lituanistinių šaltinių vertę, pranešėja apžvelgė, kaip jais remtasi nuo XIX a. vidurio iki mūsų dienų. Galiausiai iškeltas aktualus klausimas: kodėl vieni šaltiniai patenka į mokslinių tyrimų lauką, o kiti ne. Ypač pabrėždama du didelius autografus, pakliuvusius į „Borussicos“ fondą ir iki rekonstrukcijos nepriskirtus M. L. Rėzai, ji ragino mokslininkus, ypač Bažnyčios istorikus ir Biblijos tyrėjus, imtis tyrimų ir iš naujo įvertinti mokslinę šio kultūros puoselėtojo kompetenciją.

M. L. Rėzos pažinimo kelyje, be kitų dalykų, svarbus ir masoniškumo aspektas. Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Kotryna Rekašiūtė pranešime ,,Martynas Liudvikas Rėza: intelektualiniai ryšiai su masonais“ trumpai pristatė draugijos ištakas, priklausymo masonams akstinus ir aplinkybes, taip pat aptarė reikšmingesnius jo ryšius su masonais, susijusius su leidinių rengimu, leidyba ir sklaida.

Rugsėjo 29 d. Nidos kultūros centre „Agila“ Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Šinkūnas skaitė pranešimą „Martyno Liudviko Rėzos Biblijos (1816) santykis su ankstesniais leidimais: automatizuotas redagavimo tyrimas“, kuriame, pasitelkęs teksto panašumo nustatymo algoritmą, lygino M. L. Rėzos redakciją su ankstesniais Biblijos ar jos fragmentų leidimais. Palyginęs su antruoju Biblijos leidimu (1755) mokslininkas nustatė, kad redaguota nedaug (keitimai smulkūs, taisyta daugiausia rašyba), kiek stambesnių taisymų aptiko maždaug dešimtadalyje teksto.

Pagrindinis konferencijos organizatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Rėmėjai – Neringos savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Mokslinė konferencija vyko pagal Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Martyno Liudviko Rėzos 250-ųjų gimimo metinių tarptautinės sklaidos projektas: paskaitos, paroda ir konferencija“ (projekto vadovas Gytis Vaškelis).

A. Balzaitės ir O. Posaškovos nuotr.