Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvada dėl diakritinių ženklų vartojimo asmens dokumentuose

Lietuvių kalbos institutas skelbia išvadą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengto ir 2026 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 26-5387. Išvada patvirtinta Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos 2026 m. gegužės 7 d. posėdyje.

Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje. Jų vartojimas paneigtų konstitucinį valstybinės kalbos statusą. Kad valstybinė kalba atliktų savo funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą. Kadangi Lietuvoje daugėja imigrantų, priėmus įstatymo pakeitimą, kartu didėtų ir asmenvardžių rašybos įvairovė.

Rašybos, tarties ir kirčiavimo normų destabilizavimas svarbiose valstybinės kalbos funkcionavimo srityse netoleruotinas, nes:

1)  raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais Lietuvos piliečių asmenvardžiuose būtų rašomos pagal kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles ir jų nustatytas rašybos taisykles, o tai neatitiktų daugiau kaip per šimtmetį susiklosčiusios lietuvių kalbos tradicijos;

2) tai sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją; oficialiojoje kalboje negali funkcionuoti kelios paralelinės sistemos;

3) lietuvių kalbos rašybos sistema paremta fonetiniu rašybos principu, todėl invazinių rašmenų, jų rašybos, tarties ir kirčiavimo principų įsigalėjimas pažeistų lietuvių kalbos savitumą ir kultūrinį autentiškumą.

Jeigu toks įstatymo pakeitimas būtų priimtas, kiltų problemų dėl praktinio jo įgyvendinimo: nebūtų techninių galimybių korektiškai naudoti daugybę skirtingų simbolių tiek valstybės registruose ir informacinėse sistemose, tiek įstaigų kompiuteriniuose įrenginiuose. Būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės informacinių išteklių integralumą ir sąveiką, o atsiradę rašybos variantai keltų asmens identifikavimo problemų ir apsunkintą viešąją komunikaciją.

Su Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvada galite susipažinti čia.