Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dalyvavo tarptautinėje mokslinėje Janio Endzelyno konferencijoje „Research for Language Practice: Sociolinguistic Aspects, Terminology Development, and Standardization“
Šių metų vasario 19–20 d. Rygos universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija Research for Language Practice: Sociolinguistic Aspects, Terminology Development, and Standardization, skirta 153-osioms akademiko Janio Endzelyno gimimo metinėms pažymėti. Konferenciją organizavo Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas. Konferencijoje pranešimus skaitė keturios Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: dr. Albina Auksoriūtė, dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė, doc. dr. Rasuolė Vladarskienė ir dr. Palmira Zemlevičiūtė.
Terminologijos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. A. Auksoriūtė pranešime „Filosofas Romanas Bytautas ir jo kalbinės nuostatos“ trumpai pristatė pirmojo lietuviškai rašiusio profesionalaus filosofo R. Bytauto (1886–1915) gyvenimo faktus ir darbus, nagrinėjo jo kalbines nuostatas ir vartotus terminus. Pabrėžta, kad filosofas, tautos pamatu iškeldamas bendrinę kalbą, rūpindamasis lietuvių kalbos plėtra, akcentuodamas kalbos grynumą ir lietuvių kalbos potencialių darybos priemonių gausą, stojo į vieną gretą su to meto kalbininkais, įvairių sričių inteligentais, kuriančiais bendrinę kalbą, prisidėjo prie aktyvaus tautinio judėjimo, skatino kurti ir plėtoti lietuvišką terminiją, pats kūrė lietuviškus terminus bei sugebėjo įkvėpti kitus imtis terminologijos darbų.
Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė pranešime „Būti kaimynu: kaimyniškumo vaizdinys lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“ aptarė, kurie konkretūs objektai ir abstraktūs fenomenai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiami kaip esantys kaimyniški, kurie veiksmai apibūdinami kaip atliekami kaimyniškai, kaip suvokiama informacija apie kaimyniškumą ir ką visa tai atskleidžia apie kaimyno konceptą lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Apibendrinta, kad lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje kaimyniškumas siejamas su buvimu šalia, kaimynas yra žmogus, su kuriuo bendraujama neformaliai, tariamasi, kartu sprendžiamos problemos. Toks bendravimas yra vertinamas teigiamai ir suvokiamas kaip pageidautinas.
Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rasuolė Vladarskienė pranešime „Kalbinis ir teisinis administracinės lietuvių kalbos reglamentavimas“ nagrinėjo administracinės lietuvių kalbos norminimo ypatumus, pabrėždama šios kalbos vartojimo srities išskirtinumą, nes ji paklūsta dviem normų – kalbos ir teisės – sistemoms. Administracinę kalbą lyginant su kitomis bendrinės kalbos atmainomis, išryškėja ypatinga jos padėtis dėl didesnio dėmesio taisyklingumui. Kalbinis reglamentavimas sustiprinamas teisės aktų, kuriuose reglamentuojamas dokumentų rengimas, nuostatomis, jos dar kartą įtvirtina bendrinės kalbos normų privalomumą. Visa tai sudaro palankias sąlygas administracinei lietuvių kalbai plėtoti globalizacijos sąlygomis.
Terminologijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Palmira Zemlevičiūtė pranešime „Pirmojo lietuviško psichiatrijos vadovėlio „Įvadas į psichiatriją“ (1935) asmenų pavadinimai, reiškiami koreliaciniais priesagų vediniais“ kalbėjo apie žymaus tarpukario Lietuvos psichiatro Juozo Blažio originaliai parašytame vadovėlyje vartotus koreliacinius priesagų vedinius, įvardijančius psichinių sutrikimų turinčius asmenis, aptarė tų vedinių atsiradimą vadovėlyje ir galimus pamatinius žodžius. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ne vieno vedinio termininė reikšmė, kuria jis fiksuotas vadovėlyje, ir minimalusis kontekstas padeda nustatyti, kuris iš potencialių pamatinių žodžių yra labiausiai tikėtinas. Asmenų pavadinimai greičiausiai būsią gatavi pasiskolinti iš kitų kalbų šaltinių, kuriais autorius rėmėsi rašydamas savo vadovėlį, tik pritaikant jų formą prie lietuvių kalbos gramatinės sistemos. Pastebėta, kad konceptualusis ryšys tarp asmens ir jo būklės (daugeliu atveju asmuo yra pavadinamas pagal ligą, kuria jis serga, liguistą būseną, sutrikimą) lemia naujo termino atsiradimą.
Daugiau informacijos rasite čia.
Asmeninio archyvo nuotr.
