Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dalyvavo mokslinėje konferencijoje „Prūsijos ženklai: atmintis ir kultūros paveldas“, skirtoje Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai paminėti

Šių metų spalio 16–17 d. Pagėgiuose vyko dviejų dienų renginys „Prūsijos ženklai. Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas“. Jį organizavo Pagėgių savivaldybės kultūros centras kartu su partneriais.

Spalio 16 d. vyko pažintinės ekskursijos „Prūsijos ženklai Pagėgių savivaldybėje“. Lankytos istorinės vietos: Melno sutarties (1422) siena, Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia, Naujienos kapinės, kur palaidoti Viliaus Gaigalaičio šeimos nariai, ir Piktupėnai, kuriuose kunigavo Kristupas Danielius Hasenšteinas, parašęs knygą apie karą su Napoleonu Nusidavimai švento kariavimo (1814), priėmęs Tilžės taikos sutartį (1807) pasirašiusį Prūsijos karalių Frydrichą Vilhelmą III su karaliene Luize ir Rusijos carą Aleksandrą. Vakare Pagėgių savivaldybės kultūros centro vidiniame kiemelyje atidengtas Pagėgių miesto senasis herbas. Centriniame parke prie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui skirto paminklo – tylos minutė Mažosios Lietuvos genocido aukoms atminti ir šviesų bei garso instaliacija.

Spalio 17 d. Pagėgių savivaldybės kultūros centre vyko mokslinė konferencija „Prūsijos ženklai: atmintis ir kultūros paveldas“. Joje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos ir Lenkijos mokslo institucijų, jie analizavo istorinės atminties klausimus, kalbos, literatūros, religijos ir politikos sąsajas. Mokslinį komitetą sudarė prof. habil. dr. Domas Kaunas (pirmininkas), prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (pirmininko pavaduotoja), doc. dr. Silva Pocytė ir dr. Ona Aleknavičienė.

Pranešimus konferencijoje skaitė ir dvi Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotojos: dr. Ona Aleknavičienė ir dr. Inga Strungytė-Liugienė. Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. O. Aleknavičienė perskaitė pranešimą „Prūsijos kalbos politika: lietuvių kalba XVI–XVIII amžiuje“, kuriame apžvelgė kalbos politikos reiškinius siekdama parodyti, nuo ko ta politika priklausė ir ką ji davė lietuvių kalbai bei kultūrai. Dr. I. Strungytė-Liugienė pranešimo „Surinkimininkų sąjūdis Prūsijos Lietuvoje ir jų pietistinės giesmės“ pirmoje dalyje kalbėjo apie surinkimininkų sąjūdžio ištakas, masiškumą, socialinį maldininkų vadovų statusą, o antrą pranešimo dalį skyrė surinkimininkų himnodijos repertuarui aptarti. Taip pat dr. O. Aleknavičienė kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu pristatė ir Liucijos Citavičiūtės knygą Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos knyga. Kristupas Danielius Hasenšteinas „Nusidavimai švento kariavimo“ (2024). Konferenciją užbaigė Tauragės gospelo choro Gloria (vadovė Rasa Levickaitė-Šerpytienė) koncertas.

Astos Andrulienės nuotr.