Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dalyvavo baigiamajame Prūsijos ir Paprūsės 500 metų sukakties paminėjimo renginyje
Šių metų gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Prūsijos ir Paprūsės bendruomenių vaidmuo puoselėjant Lietuvos valstybingumą“, kurios iniciatorius – Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius. Tai buvo baigiamasis Prūsijos ir Paprūsės 500 metų sukakties paminėjimo renginys.
Per konferenciją pranešimus skaitė ir dvi Lietuvių kalbos instituto mokslininkės.
Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičienė pranešime „Kodėl lietuvių raštija atsirado Prūsijoje?“ kėlė klausimą, kodėl lietuvių raštija atsirado ne Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o kaimyninėje valstybėje – Prūsijos kunigaikštystėje. Juk lietuviai ten net nebuvo tauta, tik tautybė, viena iš etninių bendrijų. Jos pranešimo tikslas – iškelti tai lėmusius Prūsijos valdžios sprendimus, jų įgyvendinimo būdus, organizatorius ir vykdytojus. Taikydama kalbos politikos analizės modelį, ji parodė, kaip abipusių valstybės ir Evangelikų liuteronų bažnyčios pastangų dėka XVI a. viduryje lietuvių kalba tapo viešąja, o greta sakytinės radosi ir rašytinė.
Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rima Bakšienė per pranešimą „Paprūsės šnektos – lietuvių bendrinės kalbos pagrindas“ kalbėjo apie žodžio Paprūsė paliudijimus Lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistemoje E. KALBA, Paprūsės šnektų plotą ir ypatybes, bendrybes su Mažosios Lietuvos lietuvių šnektomis bei veiksnius, nulėmusius, kad šios šnektos tapo lietuvių bendrinės kalbos pamatu.
Per konferenciją Seimo I rūmų Vitražo galerijoje buvo pristatyta paroda „Paprūsės pėdsakai“.
Renginio vaizdo įrašą galite pasižiūrėti čia.
Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Ekaterinos Khvashchynskaya’os nuotr.
