Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dalyvavo 31-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalba kaip sistema ir procesas“

Šių metų spalio 1–2 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tradicinė 31-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Kalba kaip sistema ir procesas“.

Šiemet konferencijoje dalyvavo beveik 100 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Septyniose teminėse sekcijose buvo perskaityti net 87 pranešimai. Plenarinius pranešimus pristatė žinomi užsienio ir lietuvių mokslininkai: Davidas Britainas (Berno universitetas), Pietras Umbertas Dinis (Pizos universitetas), Simone Pisanas (Sienos universitetas), Piotras Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos universitetas), Rita Miliūnaitė (Lietuvių kalbos institutas), Aurelija Tamulionienė (Lietuvių kalbos institutas) ir Nida Poderienė (Lietuvių kalbos institutas).

Konferencijoje dalyvavo ir gausus būrys Lietuvių kalbos instituto mokslininkų.

Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė pranešime „Anytos ir marčios santykių vaizdavimas dainose“ aptarė anytos ir marčios vaizdinius bei jų santykių vaizdavimą Pietų Lietuvoje užrašytose dainose. Dainose vaizduojami negatyvūs anytos ir marčios santykiai, kurie atskleidžiami per opozicijas jaunas : senas, savas : svetimas, geras : blogas.

Bendrinės kalbos tyrimų centro tyrėja dr. Žydrūnė Šalaviejūtė pranešime „Šuns pavadinimai lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose“ pristatė lietuvių kalbos leksikografiniuose šaltiniuose fiksuojamų šuns pavadinimų tyrimą. Juo siekta išsiaiškinti, kokiais pavadinimais lietuvių kalboje įvardijamas šuo, kokie sisteminiai semantiniai ryšiai sieja šiuos pavadinimus, kokios yra jų nominacijos ir motyvacijos ypatybės bei kokį šuns vaizdinio fragmentą jos leidžia rekonstruoti.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė pranešime „Kaimo garsai, vaizdai ir vaizdiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“ rėmėsi būdvardžių kaimietiškas, -a ir kaimiškas, -a vartojimo pavyzdžiais ir aptarė kaimiškumo bei kaimietiškumo kategorijų turinį.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Artūras Judžentis pranešime „Dėl prijungimo raiškos būdų lietuvių kalbotyroje“ nagrinėjo sovietinės okupacijos laikų tradicijas tęsiančiuose sintaksės veikaluose skiriamus derinimą, valdymą ir šliejimą. Daugiausia kalbėta apie šliejimu vadinamus morfologiškai nereiškiamus derinimo ir valdymo atvejus ir raginta naujuose sintaksės darbuose šliejimo kaip atskiro žodžių ryšių rodiklio atsisakyti.

Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė skaitė pranešimą „Gailestingumas būdvardžio gailestingas, –a formų pagrindu“. Ji aptarė, kas ir koks yra gailestingumo subjektas bei objektas sisteminiuose lietuvių kalbos duomenyse ir akademinio Lietuvių kalbos žodyno hipertekste.

Terminologijos centro mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė skaitė pranešimą „Angliški įspraudai kaip terminų identifikavimo priemonė“. Jame mokslininkė kalbėjo apie angliškus įspraudus lietuviškuose dalykiniuose tekstuose ir svarstė, kokio tipo lietuviškus terminus tokie įspraudai padeda identifikuoti.

Per plenarinį posėdį Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė pranešime „Naujažodžiai elektroninėje komunikacijoje: samprata, ypatybės, funkcijos“ kalbėjo apie socialiniuose tinkluose, straipsnių komentaruose, diskusijų forumuose vartojamų naujažodžių daugiafunkciškumą. Naujažodžiai elektroninėje komunikacijoje patenka į platų tinklo kultūros elementų, komunikacijos ženklų lauką ir papildo memų, jausmaženklių, nenorminės kalbinės raiškos ir kt. specifinių raiškos priemonių arsenalą, rodo spalvingą kalbos įvairovę, liudija lietuvių kalbos gyvybingumą, kartu atskleidžia ir tamsiąsias, ir šviesiąsias tinklo bendruomenės mentalinio bei emocinio gyvenimo kerteles.

Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Pajėdienė pranešime „Žemaitiško velniavimosi leksemų ir jų vartojimo kontekstų įvairovė (remiantis XIX–XX a. šaltiniais)“ kalbėjo apie velniavimosi leksemų ir jų vartojimo kontekstų žemaitiškuose XIX–XX a. leksikografiniuose bei tekstiniuose šaltiniuose įvairovę. Mokslininkė daugiausia dėmesio skyrė Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos (1771–1849) pamoksluose gausiai aptinkamo universalaus krikščioniškojo velnio vaizdinio leksinės ir pragmatinės raiškos modeliams.

Terminologijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Umbrasas pranešime „Kalbininko įvardijimas ir vaizdinys pagrindiniuose aiškinamuosiuose žodynuose“ nagrinėjo, kaip bendruosiuose aiškinamuosiuose žodynuose įvardijamas kalbininkas ir koks jo vaizdinys sukuriamas. Mokslininkas Buvo atkreipė dėmesį ne tik į termininius, bet ir vartosenoje esančius konotuotus pavadinimus.

Bendrinės kalbos tyrimų centro doktorantas Jonas Stepšys pristatė pranešimą „4–6 metų lietuvių vaikų, turinčių kalbos neišsivystymą, pasakojimo ir atpasakojimo mikrostruktūros analizė“, kuriame atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar trūksta duomenų, kaip atpasakojimo užduotis atlieka vaikai, turintys kalbos neišsivystymą. Jis pristatė tyrimą, kuriame nustatyti 4–6 metų lietuvių vaikų, turinčių kalbos neišsivystymą, pasakojimo ir atpasakojimo kalbiniai ypatumai. Tyrime dalyvavo 180 vaikų, turinčių kalbos neišsivystymą, ir 180 tipinės kalbos vaikų.

Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienės pranešime „Nykstančios kalbos fonetiniai pėdsakai kontaktinėje tarmėje: substrato susidarymas dviejų kartų perspektyvoje“ pristatė tyrimą, kuriame analizavo, kaip nykstant lietuvių kalbai Varanavo apylinkėse (Baltarusija) jos fonetiniai pėdsakai išlieka vietinėje baltarusių tarmėje ir kaip jie kinta vyresniosios bei vidurinės kartos kalboje. Atskleidė perėjimą nuo vyresniosios kartos aktyviai perkeliamos lietuviškos artikuliacinės bazės prie vidurinės kartos kalboje išliekančio substrato, kuriame vokalizmo lituanizmai niveliuojasi greičiau nei konsonantizmo.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Nida Poderienė plenariniame pranešime „Lietuvių kalbos gyvybingumas: socialinė ir kultūrinė jungtis“ kėlė vieną iš pagrindinių klausimų: ką jaunų žmonių kalbos vartosena skirtingose kasdienėse gyvenimo srityse ir nuostatos dėl lietuvių kalbos atskleidžia apie socialinę ir kultūrinę lietuvių kalbos gyvybingumo raišką?

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras.

Hannos Holub nuotr.