Kviečiame skaityti interviu su Lietuvių kalbos institute vasaros praktiką atlikusiu studentu Gvidu Gajausku

Šią vasarą, liepos–rugpjūčio mėnesiais, Lietuvių kalbos institute mokomąją praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą atliko Kauno kolegijos Medijų technologijų antro kurso studentas Gvidas Gajauskas (praktikos vadovė Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė).

Maloniai kviečiame skaityti interviu su studentu.

1. Esate Kauno kolegijos antro kurso bakalauro studentas. Kaip sugalvojote mokomąją praktiką atlikti Lietuvių kalbos institute?

Mane jau seniai domina pasaulio istorija ir skirtingos kalbos bei jų tarmės, o lietuvių kalba turi labai daug įvairiausių šnektų. Todėl, galvodamas, kur turėčiau teikti prašymą atlikti praktiką, ir pasirinkau šį institutą, nes jaučiu, kad taip prisidėčiau prie mūsų kalbos paveldo išsaugojimo.

 2. Trumpai pristatykite savo praktiką. Koks buvo jos tikslas, uždaviniai, ar pavyko jų pasiekti, ar esate patenkintas savo darbo rezultatais?

Šios praktikos tikslas buvo išbandyti dirbtinio intelekto (DI) ribas skaitant ir perrašant lietuviškus tarminius tekstus, nesvarbu, ar tai būtų spausdintas tekstas su lietuviškais transkripcijos ženklais, ar ranka rašytas tekstas. Darbo pradžioje buvo kilusi idėja sukurti produktą, kuris perrašytų duotą transkribuotą tekstą, bet, deja, neturint sparnų, o vien tik norą, skristi neišmoksi – šiandien dirbtinis intelektas dar nėra tiek pažengęs, kad be klaidų įgyvendintų mano tuo metu užsibrėžtą tikslą. Nepaisant to, jaučiuosi patenkintas savo pasiektu rezultatu.

 3. Kauno kolegijoje studijuojate Medijų technologijas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai su lituanistika, kalbotyra nedaug kuo susijusi technologijų sritis. Kokias sąsajas su kalbos mokslu atradote atlikdamas praktiką Lietuvių kalbos institute?

Taip, iš tikrųjų šie mokslai nėra labai susiję, tačiau studijuojant mano įgyti gebėjimai ganėtinai supaprastino kai kuriuos darbo etapus, pavyzdžiui, DI apmokymo procesą, per kurį teikiami kompiuteriu piešti tarminių ženklų paaiškinimai.

 4. Kas buvo įdomiausia ir kas sunkiausia atliekant praktiką? Ar buvo netikėtų dalykų, kurie labiausiai nustebino?

Manau, įdomiausia buvo rinkti ir skaičiuoti statistinius duomenis pranešimui, jau turint galutinį rezultatą. Sunkiausias, be abejo, buvo DI apmokymas, nes šis etapas kėlė daug problemų – kokiu formatu geriausia įkelti informaciją, kaip ją pateikti kuo išsamesnę, kad DI suprastų, ko prašau, ir taip toliau. Tokiam darbui būdingas monotoniškumas, kuris kartais pasijusdavo keliant tą pačią informaciją skirtingais būdais. Tačiau tokių atvejų pasitaikydavo retai, įprastai DI informaciją gan neblogai įsisavindavo. Manau, tai labiausiai mane ir stebino.

 5. Kaip atrodo Instituto darbas iš šalies, žvelgiant ne iš filologo pozicijos? Ar norėtumėte čia dirbti baigęs mokslus?

Manau, kad taip. Praktikos metu tiek darbo aplinka, tiek kolektyvas pasirodė malonūs bei prireikus pasiruošę padėti, o ir apskritai pats darbo tikslas – išsaugoti lietuvių kalbą, jos istoriją ir paveldą – atrodo atsakingas, bet įdomus ir svarbus.

Šių metų rugpjūčio 26 d. viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ (Ežeraičių km., Vilniaus r.) vyko Lietuvos mokslo tarybos organizuota konferencija „Mokslo vasara su LMT“, kurioje studentai pristatė savo vykdytos praktikos rezultatus. Joje dalyvavo ir Gvidas, kuris perskaitė pranešimą „Dirbtinio intelekto įrankių panaudojimas lietuvių tarmių kopenhaginės transkripcijos rašmenims atpažinti“.

Taip pat kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą, kuriame kalbinami vasaros mokslinę praktiką atliekantys studentai.

Sveikiname studentą Gvidą sėkmingai pristačius savo tyrimo rezultatus mokslo bendruomenei ir linkime ir toliau išlaikyti ryšį su lietuvių tarmėmis!