Kitas, dešimtasis, tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – Rumunijoje, Bukarešte
Kongreso dalyviai ir svečiai Kernavėje
Šių metų liepos 23–27 dienomis Vilniuje turiningai praūžė IX tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas. Į Lietuvoje vykusį pasaulinio masto mokslo renginį susirinko žymiausi dialektologijos ir geolingvistikos srities mokslininkai ir svečiai iš 28 pasaulio valstybių. Renginį organizavo Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas ir Lietuvos mokslų akademija.
Renginio atidarymas ir plenarinis posėdis vyko Lietuvių kalbos institute liepos 23 d. Kviestiniai plenarinio posėdžio lektoriai: prof. Frans Hinskens (Mertenso institutas, Nyderlandai), dr. Chris Montgomery (Šefildo universitetas, Didžioji Britanija), dr. Christoph Purschke (Liuksemburgo universitetas, Liuksemburgas), prof. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva) ir prof. Juan-Andrés Villena Ponsoda (Malagos universitetas, Ispanija). Pastarojo lektoriaus pranešimą perskaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Jurgita Jaroslavienė.
Liepos 24, 25 ir 27 d. kongreso darbas tęsėsi Vilniaus universitete dešimtyje skirtingų sekcijų.
Pirmojoje sekcijoje buvo kalbama apie perceptyviąją dialekologiją – visuomenėje besiformuojančias tarminio kalbėjimo ir sociokultūrines nuostatas, kiekybines ir kokybines perceptyviosios dialektologijos perspektyvas. Antrojoje sekcijoje aptarta tarpkalbinė dialektologija, daugiakalbis ir daugiakultūris variantiškumas. Trečiojoje sekcijoje mokslininkai pristatė tarminių šaltinių (tekstų, žodynų, atlasų, korpusų) tyrimus ir problematiką. Ketvirtojoje sekcijoje tarmės nagrinėtos erdvės ir laiko požiūriu. Penktojoje sekcijoje pasidalinta tarminio kūrybiškumo ir raštingumo XXI amžiuje poreikio, galimybių ir būtinybių idėjomis. Šeštojoje sekcijoje pristatyti teorinės dialektologijos – tarmės (de)konstrukcijos ir (de)konceptualizacijos – tyrimai ir aktualijos. Septintojoje sekcijoje pranešimus skaitė lingvistinės (mokslinės laboratorinės) dialektų vertės ir savivertės tyrėjai. Daugiausia pranešimų mokslininkai perskaitė kaupiamosios ir interpretacinės metodologijos dialektologijoje tematika aštuntojoje ir devintojoje kongreso sekcijose.
Po mokslinių diskusijų dalyviai ir svečiai turėjo progą iš arčiau susipažinti su Vilniaus universitetu ir jo biblioteka, o ketvirtąją renginio dieną, liepos 26-ąją, dalyvauti turiningoje kultūrinėje programoje – pakeliauti po Lietuvą.
Pirmiausia kongreso dalyviai apsilankė Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje – viename didžiausių ir daugiausiai eksponatų turinčiame etnografijos muziejuje Europoje po atviru dangumi. Muziejuje susipažinta su XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų valstiečių bei miestelėnų buitimi, darbais, tradicijomis. Svečius iš 28 pasaulio šalių muziejaus darbuotojai pasitiko su juoda duona ir druska, vaišino lietuviškais lašiniais, sūriu su medumi bei pakvietė į sočius pietus senovinėje karčemoje. Pietų metu kongreso dalyviams ir svečiams grojo lietuvių liaudies ansamblis, kuris, pasisotinus, kvietė pašokti lietuvių liaudies šokių, pažaisti žaidimų, išbandyti senovinių instrumentų. Svečiai net susidomėjo, kur būtų galima įsigyti lietuvių senovinių instrumentų.
Po turiningos kultūrinės ir edukacinės programos Rumšiškėse visi dalyviai keletą valandų praleido vienoje iš senųjų Lietuvos sostinių – Trakuose, o vėliau turėjo galimybę pasigrožėti ir pirmąja Lietuvos sostine – Kernave ir jos piliakalniais.
Liepos 27 d. Vilniaus universitete, perskaičius dar septynis mokslinius pranešimus, vyko apibendrinamosios IX tarptautinio dialektologijos ir geolingvistikos kongreso diskusijos.
Kongreso baigiamąjį posėdį moderavo Astrid van Nahl, Ruth van Nahl, Christina Schrödl ir kiti mokslininkai. Pasidžiaugta mokslinių pranešimų gausa: iš viso per mokslo renginį buvo perskaityta per 80 mokslinių pranešimų. Užsienio ir Lietuvos tyrėjai dalijosi geolingvistikos, tarpkalbinės, teorinės dialektologijos tyrimais, pristatė ir aptarė skirtingų šalių tarminius šaltinius, tarmių įvairovę ir kultūrą, tarminio kalbėjimo nuostatas, gvildeno kaupiamosios ir interpretacinės metodologijos problemas. Kongrese aptarti aktualūs globalizacijos ir naujųjų technologijų iššūkiai – tarmių vertė ir savivertė, jų gyvybingumas, kitimas ir išlikimas, taip pat tarminis kūrybiškumas ir raštingumas šių dienų kontekste. Nuošalyje neliko ir tarpdalykinės tarmių tyrimų prieigos.
Pasidžiaugta ir turininga kultūrine kongreso programa bei nepriekaištinga šio kongreso organizacija. Padėkota Lietuvių kalbos institutui už didžiausią organizacinį darbą.
Po trejų metų dešimtąjį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą bendru mokslininkų sutarimu nuspręsta organizuoti Rumunijoje, Bukarešte.
Išsamiau su kongreso dalyvių pristatytais tyrimais galima susipažinti čia: TEZĖS
Kongreso programa
Kongreso akimirkos (nuotraukos ir vaizdo medžiaga)
Plačiau apie renginį: http://sidg2018.lt/.
Svečiai Lietuvos liaudies buities muziejuje pasitinkami su duona ir druska
Svečiai Lietuvos liaudies buities muziejuje
Po pietų Karčemoje svečiai šoka lietuvių liaudies šokius
Kongreso dalyviai ir svečiai Kernavėje
