Geolingvistikos centro mokslo darbuotojos dr. Jogilės Teresos Ramonaitės straipsnis „Įvardžių „jis, ji“ variantai standartinėje lietuvių kalboje: diamezinė dimensija“
Straipsnyje tiriami asmeninių įvardžių trečiojo asmens vienaskaitos vardininko vyriškosios giminės variantai jis ir moteriškosios giminės ji / jinai lietuvių kalboje. Tokio variantiškumo buvimas daugelio kalbininkų iki šiol buvo ignoruojamas. Šių ilgųjų ir trumpųjų variantų vartojimo variacija analizuojama per kalbos atmainų „architektūros“ prieigą, pristatytą Gaetano Berruto (1987) ir sudarytą iš skirtingų dimensijų, iš kurių diastratinė, diafazinė ir diamezinė aptariamos detaliau. Įvardžių vartojimas tiriamas pasitelkiant duomenis iš aštuonių skirtingų rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tekstynų, straipsnyje lyginamos šių įvardžių vartojimo proporcijos. Analizė parodė, kad įvardžių variantų vartojimo variacija yra esmingai susijusi su diamezine dimensija, t. y. rašto kalboje tipiškai vartojami tik trumpieji, o sakytinėje atmainoje vartojami visi keturi variantai. Kuo spontaniškesnė šneka, tuo labiau didėja ilgųjų variantų proporcija. Tačiau ilgųjų vyriškosios ir moteriškosios giminės formų vartojimas skiriasi: vyriškosios giminės variantas vartojamas 30 proc. atvejų, o moteriškosios pasirenkamas net 80 proc. atvejų sakytinėje atmainoje. Kiek leidžia nustatyti turimi duomenys, kitos dimensijos vartojimas variantiškumui neturi žymesnės įtakos.
