Geolingvistikos centro mokslininkai dalyvavo mokslinėje tarpdalykinėje konferencijoje „Krizių etnografija“
Šių metų lapkričio 23–24 d. Lietuvos istorijos institute vyko mokslinė tarpdalykinė konferencija „Krizių etnografija“. Renginyje diskutuota, ar galima remiantis etnografiniais, etnologiniais, antropologiniais, lingvistiniais tyrimais ir „balsais iš apačios“ inovatyviai atskleisti šiuolaikinės ir ankstesnių visuomenių bendruomeniškumo, rizikos ir netikrumo ar saugumo problemas.
Konferencijoje dalyvavo trys Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai.
Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą „Kalbinis vietiškumas kaip regioninės tapatybės rodiklis“, kuriame kalbėjo apie tradicines lietuvių tarmes ir naujuosius tarminius darinius, aptarė sąvokų kalbinis (tarminis) vietiškumas ir kalbinis tarmiškumas skirtumus.
Dr. Asta Leskauskaitė nagrinėjo temą „Karo vaizdinys lietuvių tarmėtyros šaltiniuose“. Mokslininkė, remdamasi šiuolaikinės etnolingvistikos tyrimų metodologija ir teorinėmis prieigomis, XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje iš pietų aukštaičių užrašyta tarmine medžiaga, aptarė karą ir jo poveikį bendruomenės bei atskiro individo vertybėms.
Dokt. Aidas Gudaitis savo pranešime „GIS įrankių pritaikymas antkapinių užrašų lauko tyrimuose“ pažymėjo, kad analizuojant etnolingvistinių ribų kaitos procesus Lietuvoje trūksta statistiniais duomenų analizės būdais pagrįstų kiekybinių tyrimų. Šio tyrėjo nuomone, objektyvesnė Lietuvos gyventojų etnolingvistinių ir etnografinių procesų analizė leistų kritiškiau vertinti etninės tapatybės bei vartojamų kalbų kaitos laiko ir erdvės požiūriu tendencijas. Jis parodė, kaip, analizuojant kalbinį kraštovaizdį ir naudojant modernius geoinformacinių sistemų įrankius bei geoerdvinės analizės metodus, galima įvertinti pietryčių Lietuvos lietuvių–slavų etnolingvistinės ribos dinamiką.