Pasirodė dr. Rimos Bakšienės ir dr. Agnės Čepaitienės mokslo studija „Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys lietuvių tarmėtyroje“

This page is only available in Lietuvių.

Pasirodė elektroninė Geolingvistikos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Rimos Bakšienės ir vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Čepaitienės mokslo studija Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys lietuvių tarmėtyroje.

„Transkripcija ir transkripcijos ženklai visuomet kėlė iššūkių spaustuvėms, atsiradus kompiuteriams – ir tarminių šriftų kūrėjams, o pastaraisiais metais, plėtojantis kalbos technologijoms ir kalbotyros analizės kompiuterinėms galimybėms, kalbinės transkripcijos poreikis ypač išaugo ir toliau didėja. Šios knygos tyrimo objektas – tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA), sukurtos dar 1886 m., siekiant unifikuoti įvairių pasaulio kalbų garsinio lygmens perrašymą, vartosena lietuvių tarmėtyroje nuo pat mokslinės transkripcijos pradžios – 1930 m. Jurgio Gerulio veikalo Litauische Dialektstudien. Lietuvių tarmėtyros darbuose Gerulio studijos pagrindu susiformavusi transkripcijos tradicija beveik visuotinai vadinta kopenhagine ir tarsi atskirta nuo TFA, tačiau tokia samprata paradoksali – juk būtent remdamasis tuomete TFA versija, viso pasaulio fonetikų priimta 1925 m. vykusioje konferencijoje Kopenhagoje, Gerulis ir kūrė lietuvių tarminės transkripcijos ženklų sistemą. Tik ilgainiui dėl įvairių priežasčių lietuvių tarmių transkripcijos sistema nutolo nuo vėlesnių TFA redakcijų, ir, kai XXI amžiaus pradžioje tarmėtyrininkų vėl buvo į ją atsigręžta, iš esmės jau reikėjo ją pritaikyti iš naujo. Knygoje apibendrinta TFA naujosios redakcijos atitikmenų paieškos lietuvių tarmių garsams patirtis nuo 2016 metų <…>. Galima teigti, kad šiuo metu lietuvių tarmėms užrašyti skirtas TFA ženklų rinkinysyra išbaigtas, jis ir teikiamas studijoje kartu su įvairaus tipo pavyzdžiais iš visų patarmių, o kaip ir kiek jį reikės tikslinti – parodys ateities vartosena ir tyrimai“, – teigia autorės mokslo studijos Pratarmėje.