Pasirodė Dalios Sviderskienės mokslo studija „Iškilusių žemės paviršiaus formų ir jų struktūrinių dalių įvardijimo ypatumai (Lietuvos žemės vardyno Utenos apskrities Anykščių valsčiaus anketų (1935–1937) duomenimis)“

This page is only available in Lietuvių.

Pasirodė elektroninė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos Dalios Sviderskienės mokslo studija Iškilusių žemės paviršiaus formų ir jų struktūrinių dalių įvardijimo ypatumai (Lietuvos žemės vardyno Utenos apskrities Anykščių valsčiaus anketų (1935–1937) duomenimis).

Mokslo studijoje pristatomas koreliacinis rytų aukštaičių tarmės anykštėnų šnektos ploto iškilusių žemės paviršiaus vietų ir jų struktūrinių dalių vardų semantikos tyrimas, tiesiogiai susijęs su žmonių sampratos (vietos suvokimo laiko erdvėje) sritimi, semantinių ir pažinimo procesų (są)ryšio nustatymu, mąstomojo turinio išaiškinimu pagal jį įvardijančių kalbinių vienetų vidinę formą, reikšmes vartosenoje, toponiminį kontekstą, fonines žinias. Tyrimas išryškina tipiškiausius reiškinius (onimizaciją, toponiminę darybą, objektyviosios tikrovės konceptualizavimą ir kt.), vykusius tikrovės fragmento įvardijimo metu, atskleidžia etninės srities kalbinės bendruomenės atstovų racionalųjį, asociatyvųjį, emocinį-vertinamąjį santykį su iškilusiais žemės paviršiais, leidžia užčiuopti savitą pasaulėžiūros formą.

Atlikto tyrimo rezultatai parodo gamtinio-kultūrinio, lingvistinio ir mentalinio kraštovaizdžio santykį, todėl studija skiriama mokslininkams, tyrėjams, duomenų bazių kūrėjams, žemėlapių sudarytojams, kraštotyrininkams, studentams, moksleiviams, kitiems, besidomintiems vietovaizdžiais ir vietovardžiais, kalbinės ir sociokultūrinės sąveikos klausimais, regionine tapatybe ir įvardytojų mentalitetu.