News

This page is only available in Lietuvių. Atlikus Petro Būtėno ištirtų rytų aukštaičių panevėžiškių ploto okuojančiųjų šnektų ribų rekonstrukciją, pabrėžtina, kad jo analizuoto kalbos reiškinio aprašas yra nepaprastai išsamus, o pateikti duomenys – ganėtinai tikslūs, tinkami šnektų ribų rekonstrukcijai GIS priemonėmis atlikti. Šiuolaikiniais metodais rekonstravus okuojančiųjų šnektų ribas, jas sugretinus su papildomais istoriniais kartografiniais šaltiniais ir pasirėmus naujesniais tyrimais, pagrįsta P. Būtėno straipsnyje deklaruota ribų kilmės teorija: vakarinė okuojančiųjų šnektų riba sutapusi su XVI–XVIII a. Žemaitijos seniūnijos administracine siena, rytinė – su žiemgalių ir sėlių genčių siena. Esama sutapimo tarp vakarinės okuojančiųjų šnektų ribos ir Žemaitijos kunigaikštystės – Upytės apskrities, vėliau ir su Šiaulių–Panevėžio (Upytės) apskričių bei tarpukario Lietuvos valsčių administracinėmis ribomis, taigi ta riba egzistavo nepakitusi daugiau nei 400 metų. Aktualūs išlieka P. Būtėnui kilę klausimai, taip pat, atlikus rekonstrukciją, atsiranda ir naujų. Pirma, ar okuojančiųjų pašnekčių šiaurės–pietų krypties kalbiniam vienalytiškumui turėjo įtakos istoriniuose šaltiniuose minimos XIII a. pabaigos žiemgalių migracijos pietryčių kryptimi? Antra, ar pirmosios ir antrosios šnektos arealų tarminei skirčiai galėjo turėti įtakos dalies okuojančiųjų pašnekčių arealo priklausymas dar 1417 m. įkurtai Žemaičių vyskupijai? Trečia, koks pietinės okuojančiųjų pašnekčių ribos ties Šiaulėnais–Baisogala–Krekenava–Ramygala–Vadokliais santykis su piečiau Upytės pavieto buvusiu Liaudos (lenk. Lauda) etnografiniu-istoriniu laisvųjų bajorų, kurie jau XVIII a. buvo sulenkėję, regionu? Atsakyti į šiuos klausimus bus galima atlikus išsamesnius archyvinės, ypač kartografinės, medžiagos tyrimus ir detalesnę įvairių mokslo krypčių rezultatų analizę. Dr. Agnės Čepaitienės ir jaunesniojo mokslo darbuotojo dr. Aido Gudaičio straipsnis „Petro Būtėno aprašytų XX a. pradžios okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija“.

This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikiname gramatikę habilituotą daktarę Nijolę Sližienę 90-ojo jubiliejaus proga. Dėkojame už ilgametį nuoširdų darbą Lietuvių kalbos institute ir linkime kuo geriausios sveikatos, ilgų ir šviesių gyvenimo metų! Jubiliatė gimė 1932 m. lapkričio 7 d. Raseiniuose. Baigusi Vilniaus universitetą, N. Sližienė 1956 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių kalbos institutas), kur dirbo iki 2000 m. 1965 m. mokslininkė apgynė disertaciją „Sudurtinės veiksmažodžių formos lietuvių literatūrinėje kalboje“. 1994 m. už lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumo tyrinėjimus N. Sližienei suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. Vienas didžiausių ir svarbiausių N. Sližienės darbų – lietuvių kalbos gramatikų rašymas. Ji (kartu su kitais autoriais) rašė akademinę Lietuvių kalbos gramatiką (t. 2–3, 1971–1976 m.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką (1994 m., 2005 m.), lietuvių kalbos gramatiką rusų (Grammatika litovskogo jazyka, 1985 m.) ir anglų (Lithuanian Grammar, 1997 m., 2006 m.) kalbomis. Už darbą prie gramatikų 1999 m. mokslininkė (kartu su kitais) apdovanota Lietuvos mokslo premija. Turbūt svarbiausias N. Sližienės darbas – ilgus metus trukęs lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumo tyrinėjimas, kuris apibendrintas dvitomiame Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (2 t., 1994–2004 m.). Remdamasi valentingumo teorija, mokslininkė aprašė lietuvių kalbos sakinio branduolį ir jo modelius minėtose Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje ir lietuvių kalbos gramatikoje rusų kalba. Taip pat N. Sližienė dėmesio skyrė kalbos praktikai ir rašybai. Ji (kartu su bendraautore) parašė Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą (1976 m., 1989 m., 1992 m.). N. Sližienė paskelbė daug reikšmingų straipsnių gramatikos, valentingumo, kalbos kultūros, norminimo, rašybos klausimais. 2002 m. apdovanota Gedimino 4 laipsnio ordinu.

This page is only available in Lietuvių. Dalios Kiseliūnaitės monografijoje Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija aprašyta baltų geolekto ‒ Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ‒ fonetika ir fonologija. Pirmojoje dalyje supažindinama su šio geolekto atsiradimo istorija, sociolingvistine charakteristika, svarbiausiais tyrinėjimais ir dokumentavimu, analizuojamos jo išnykimo priežastys. Antrojoje dalyje sinchroniniu, diachroniniu, sociolingvistiniu ir etnolingvistiniu lygmenimis atliktas fonetikos ir fonologijos tyrimas remiasi garso įrašais ir rašytiniais šaltiniais. Prieduose pateikiami keli iššifruotų garso įrašų tekstų fragmentai. Elektroninėje knygos versijoje veikia nuorodos, siejančios tekste esančius pavyzdžius su atitinkamu garso failu prieduose.