News

This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikiname Joninių proga! Joninės (iki krikščionybės įvedimo vadintos Kupolėmis, arba Rasomis) švenčiamos birželio 24 dieną, o ši diena krikščionių šalyse sutampa su Šv. Jono Krikštytojo diena. Pasak žymaus lietuvių kalbininko prof. habil. dr. Algirdo Sabaliausko (1929‒2016), „milijonai Jonų kilo iš vieno hebrajiško Jōhānān, kurio reikšmė buvusi ʻdievas (Jahvė) išklausė, Jahvė maloningasʼ. Labiausiai šiuos vardus išplatino krikščionybė ir Biblija <...>.“ Taip pat sakoma, kad „nei senojoje savo tėvynėje, nei jokiam kitam pasaulio kampely Jonai nėra taip gerbiami kaip Latvijoje, niekur Joninės nėra taip gražiai švenčiamos kaip mūsų kaimynų šalyje. Joninės ‒ Lyguo šventės yra neatskiriama latvių tautinės kultūros dalis. Nenuostabu, kad ir Janių Latvijoje be galo daug. Turi latviai ir veiksmažodį jānot ʻšvęsti Joninesʼ <...>.“ (Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius, 2020, p. 141) Joninių šventė neatskiriama nuo vidurnaktį pražystančio paparčio žiedo ieškojimo. Tikima, kad jį radęs žmogus įgis ypatingų galių. Frazeologijos žodyne užfiksuota, kad paparčio žiedas reiškia ʻlaimęʼ, o junginys paparčius rinkti ‒ ʻsvajoti apie laimęʼ, taigi trumpiausią metų naktį daug svajokite ir nuoširdžiai tikėkite, kad visos svajonės laikui bėgant išsipildys! Algirdo Sabaliausko knygos ieškokite mūsų Instituto knygynėlyje (P. Vileišio g. 5, Vilnius).

This page is only available in Lietuvių. Šių metų birželio 14 d. pasirodė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslo darbuotojo dr. Dariaus Ivoškos interviu LRT radijo laidoje „Ryto allegro“. Laidos vedėja ‒ Karolina Bieliauskaitė. Žurnalistė Gintarė Mockė kalbino mokslininką Lietuvos visuomenei aktualia tema – apie Karaliaučiaus vardo vartojimą. Dr. Dariaus Ivoškos interviu (nuo 26 min. 30 sek.).

This page is only available in Lietuvių. Šių metų birželio 9–11 d. vyko antrasis tarptautinis kolokviumas „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (toliau – ICGHV), kurį organizavo Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas. ICGHV tema: Lietuvos didieji kunigaikščiai ir kitos iš šios šalies kilusios giminės – langas į baltų istoriją, genealogiją, heraldiką ir veksilologiją. Kolokviume dalyvavo lektoriai iš 15-os šalių: Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Škotijos, Ispanijos, Švedijos ir Ukrainos. Per dvi dienas lankytojai galėjo išklausyti 26 pranešimus apie genealogiją, heraldiką ir veksilologiją. ICGHV atidarymas vyko Lietuvos valstybės istorijos archyve, antrąją dieną dalyviai ir svečiai rinkosi nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, o trečiąją dieną svečiams iš užsienio buvo suorganizuota ekskursija po senąsias Lietuvos sostines – Kernavę ir Trakus. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė skaitė pranešimą „Sembos kilmingųjų įvardijimai prūsiškais gyvenamųjų vietų vardais“. Pranešimo tema buvo susieta su kolokviumo tematika, su geneologija. Žvilgsnis nukrypo į Sembos kilminguosius, kurie istorijos šaltiniuose minimi jau XIV a. Atkreiptas dėmesys, kad Sembos kilmingieji buvo įvardyti dviem vardais, kurių antrasis neretai buvo prūsiškas vietovardis, pavyzdžiui, Alxwangen, vėliau ‒ Alexwangen Fischhauseno apskrityje. Didikas Hanke Allexwange gyveno Pabėčių parapijoje, vėliau giminės atstovai patraukė į miestus. Pats terminas (vok. Adel, liet. diduomenė) pirmą kartą buvo paminėtas tik 1500 m. Nuotraukoje iš kairės: Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba, Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas.