Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Asmens pavardė – asmens pasirinkimas?“ Lietuvos Respublikos Seime

This page is only available in Lithuanian.

Šių metų gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko diskusija „Asmens pavardė – asmens pasirinkimas?“ Ją organizavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, įregistravusi įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo“, kuriuo siekiama suteikti galimybę moterims turėti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę. Diskusijoje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Dalia Kiseliūnaitė (ji taip pat yra ir Klaipėdos universiteto profesorė) bei dr. Laimutis Bilkis, kurie išsakė kritišką nuomonę dėl šio įstatymo projekto ir pateikė nemažai neigiamą vertinimą pagrindžiančių argumentų.

1. Pavardės vartojamos kalboje (jos sraute): yra rašomos, tariamos, kirčiuojamos, įforminamos gramatiškai, todėl yra gramatikos, leksikos dalis, pasižyminti specifinėmis ypatybėmis, bet kartu turinti tokių pačių gramatinių, leksinių požymių kaip ir bendriniai žodžiai.
2. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos informacijos. Čia teigiama: „Dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė (pvz., Dirsė), turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -a ar -ia. Tai sukuria skirtingas sąlygas moterims turėti tokią pačią pavardę kaip ir jų vyrai, nepaisant to, kad ir vienu, ir kitu atveju vyro pavardė yra moteriškos giminės.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vyrų pavardės su galūnėmis -ė, -a, -ia iš tikro nėra moteriškosios giminės. Asmenvardžių raidos požiūriu šios vyrų pavardės neturi nieko bendra su moterų pavardėmis, jos susiformavo savarankiškai kaip vyriškosios giminės pavardės (plg. tas Varna, mokinys Šarka ir pan.). Tokia jų giminė nurodoma ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“. Todėl dabar esanti lietuvių moterų pavardžių, besirandančių iš vyriškų pavardžių, darybos sistema nėra diskriminacinė, ji paremta tik gyvąja kalba. Tai yra natūraliai susiformavęs lietuvių kalbos faktas, kuris lietuvių moterų pavardėms ir lietuvių kalbai suteikia savitumo, išskirtinumo, todėl tokius mūsų moterų pavardžių darybos modelius reikėtų išlaikyti ir skatinti. Netgi po karštų diskusijų suteikus galimybę moterų pavardes darytis su galūne -ė, tam tikra prasme buvo atsižvelgta į natūralią mūsų pavardžių sistemos prigimtį, nes šią galūnę moteriški antraisiais įvardijimo nariais buvę asmenvardžiai galėjo turėti seniau, tokios darybos pavyzdžių užfiksuota pietų Lietuvos tarmėse. Tačiau nėra jokių duomenų, rodančių, kad moterų antrieji (t. y. po vardo ėję) asmenvardžiai, vėliau pasidarę pavardėmis, turėjo galūnes -a, -ia, t. y. sutapo su tokias galūnes turinčiomis vyriškomis pavardėmis. Taigi, lietuvių moterų pavardžių darybos sistemos kontekste šis siūlymas nėra sisteminis ir vertintinas kaip dirbtinė naujovė.
3. Pavardes su galūnėmis -a, -ia projekte siūloma leisti turėti tik tam tikrai daliai moterų – toms, kurių pavardės daromos iš vyrų pavardžių, besibaigiančių tokiomis pačiomis galūnėmis. Tai būtų akivaizdžiai diskriminacinis siūlymas. Reikia turėti omenyje ir tai, kad lietuvių moterų pavardžių pagal vyrų pavardes darybos taisyklės iki šiol buvo visuotinės, t. y. taikomos visais atvejais. Taigi, galima teigti, kad toks priimtas įstatymas ne naikintų pasiūlymo autorių įsivaizduojamą diskriminaciją, o ją sukeltų.
4. Priėmus įstatymą ir suteikus tokią galimybę, lietuvių moterų pavardžių sistema kai kuriais atvejais sutaptų su slavų kalbų sistemomis. Pavyzdžiui, iš vyrų pavardžių, turinčių priesagas -enka, -anka, -ka, Bondarenka, Stepanka, Svirka sudarytos moterų pavardės būtų Bondarenka, Stepanka, Svirka. Tai reikėtų laikyti akivaizdžiu lietuvių moterų pavardžių sistemos ardymo veiksniu.
5. Įstatymo projekte numatyta išimtis registruoti moterų pavardes su galūnėmis -a, -ia neparemta natūraliai susidariusiais lietuvių moterų pavardžių darybos, raidos polinkiais. Jam pritarus diltų lietuvių pavardžių sistemos savitumas, natūralumas, iškiltų niveliacijos, supanašėjimo su slavų kalbų pavardžių darybos modeliais pavojus.

Diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.