Kviečiame skaityti dr. Aurelijos Gritėnienės straipsnį „Naujadarai šiuolaikinėje vaikų ir jaunimo literatūroje: priesagų vediniai“

This page is only available in Lietuvių.

Šių metų liepos 12 d. portale Pasaulio lietuvis pasirodė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Aurelijos Gritėnienės straipsnis „Naujadarai šiuolaikinėje vaikų ir jaunimo literatūroje: priesagų vediniai“.

„Beveik prieš 40 metų lietuvių vaikų literatūros tyrinėtojas Vincas Auryla teigė, kad vienas iš pagrindinių literatūros tikslų – lavinti vaiko fantaziją, jausmus ir kalbą (Auryla 1986: 11). Panašiai kalbos svarbą pabrėžia ir kitas vaikų literatūros žinovas – Kęstutis Urba: „Plačiąja prasme vaikų rašytojas – irgi gimtosios kalbos mokytojas“ (Urba 2004: 6). Vaikų literatūros autorius turi būti ne tik talentingas, bet ir ypač išradingas, kūrybingas ir jaučiantis vaiko pasaulį, kad jo parašytos knygos jaunasis skaitytojas nenumestų po kelių pirmų puslapių. Skaitant šiuolaikinę vaikų ir jaunimo literatūrą (prozos knygas, išleistas po 2000 m.) pastebėta, kad jaunesnės kartos rašytojai vis daugiau ir drąsiau žaidžia, eksperimentuoja su lietuvių kalba, kuria įvairius naujadarus“, – teigia dr. Aurelija Gritėnienė straipsnio pradžioje.