Dr. Pavelas Skorupa, dr. Veslava Sidaravičienė, Dalia Sviderskienė ir habil. dr. Kazimieras Garšva dalyvavo moksliniame seminare „Įvairovės ir pokyčių kartografija“
Šių metų balandžio 25 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro darbuotojai dr. Pavelas Skorupa, dr. Veslava Sidaravičienė, Dalia Sviderskienė ir Vilnijos draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva dalyvavo Vilniaus universiteto Geomokslų instituto rengtame moksliniame seminare Įvairovės ir pokyčių kartografija.
Mokslo darbuotojas dr. Pavelas Skorupa perskaitė pranešimą „Kalbinis bei kartografinis požiūris į Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantiką ir motyvaciją“, kuriame aptarė kalbinių struktūrų, geografinių realijų ir kartografinės analizės integravimo poreikį Lietuvos regioninės toponimikos tyrimuose. Kartografiniai metodai atlieka lemiamą vaidmenį patvirtinant vietovardžių semantiką ir motyvaciją, nustatant įvardijamų objektų padėtį erdvėje, aukščio skirtumus, artumą prie vandens telkinių ir pan.
Jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė perskaitė pranešimą „Vilniaus neoficialiųjų urbanonimų žemėlapiai“. Mokslininkė pristatė neoficialiesiems vietų ir objektų pavadinimams fiksuoti sudarytus žemėlapius, kurie reprezentuoja urbanoniminį miesto kraštovaizdį, užfiksuotą lietuvių, gimusių 1989–1998 m., šnekamojoje kalboje. Šie žemėlapiai perteikia kalbos procesus ir vilniečių tapatybę.
Jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė pranešime „Lietuvos žemės vardyno anketų informacinis laukas ir jo panaudojimo galimybės sąryšio tarp lingvistikos ir geografijos beieškant“ aptarė Lietuvos žemės vardyno anketų, saugomų Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve, radimosi istoriją, pristatė per lauko tyrimus braižytus pridėtinius topografinius planus-schemas, anketose fiksuotus lingvistinius, geografinius, erdvinius duomenis, išryškino taikomųjų darbų vertę, ateities darbų perspektyvas.
Habil. dr. Kazimieras Garšva pranešime „P. Gaučo nuopelnai mokslui ir Lietuvai“ įprasmino šviesų geografo, kartografo Petro Gaučo atminimą – nagrinėjo jo atliktus, su kalbotyra susijusius, išliekamąją vertę turinčius darbus. P. Gaučas, taikydamas kartografijos metodus, tyrinėjo etnogeografiją.
Taip pat per renginį vyko diskusija „Gyventojų etninės ir lingvistinės savivokos pokyčiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje“, kurioje dalyvavo Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vitalija Stravinskienė ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienė.
Ugniaus Bagdonavičiaus ir Andriaus Balčiūno nuotr.
