Dr. Nijolė Tuomienė skaitė pranešimą Pilies muziejuje Klaipėdoje
Šių metų vasario 16 d. Pilies muziejuje Klaipėdoje vyko renginys „Valstybinė kalba – tapatybė – savivertė“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Jame dalyvavo Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienė ir skaitė pranešimą „Lietuvių kalbos padėtis ir lietuviškojo švietimo raida Vilniaus regione“.
Renginio pradžioje vyko dokumentinio filmo Pietryčių Lietuvos krašto istorijos kūrėjų ir jo dalyvių pristatymas. Įžanginį žodį tarė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius prof. dr. Jonas Genys, mintimis apie filmą pasidalijo idėjos autorius ir rėmėjas Mindaugas Vyskupaitis, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, scenarijaus autorius Albertas Vidžiūnas.
Po filmo peržiūros viena iš filmo dalyvių dr. Nijolė Tuomienė pranešime apibūdino dabartinę lietuvių kalbos ir lietuviškojo švietimo padėtį Vilniaus regiono pietryčiuose, palygino ją su padėtimi etninėse lietuvių žemėse Baltarusijoje. Tyrėja akcentavo, kad priverstinis lietuvių kalbos atsisakymas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, buvusiose etninėse lietuvių teritorijose, paliko pėdsaką visam gyvenimui: vyresnioji karta, vaikystėje ir jaunystėje kalbėjusi lietuviškai, prie šios kalbos negrįžo ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iš 2025 m. per mokslines ekspedicijas vykusių pokalbių su mokyklų bendruomene aiškėja komplikuota padėtis: nors mokinių skaičius mažėja, lenkiškų mokyklų atsisakyti neketinama, nes nemaža dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su Lietuvos valstybe. Mokslininkė pabrėžė, kad Vilniaus krašto lietuvių tautinės tapatybės raida istoriškai labai panaši į lietuvininkų situaciją Klaipėdos krašte, nes ir jie įvairių valdžių dažniausiai būdavo įvardindami kaip mėmelenderiai, tai yra tuometinio Mėmelio (dab. Klaipėdos) krašto gyventojai be etninės priklausomybės. Galime brėžti tragiško lietuvininkų likimo ir etninių lietuvių likimo skaudžią paralelę dabartinėje Baltarusijoje, kur po 2020 m. įvykių uždarytos paskutinės veikusios lietuviškos mokyklos.
Vėliau vykusioje diskusijoje „Valstybinės lietuvių kalbos reikšmė ugdant pilietinę bei tautinę savimonę“ savo įžvalgomis ir idėjomis pasidalijo dr. Arvydas Juozaitis, prof. dr. Jonas Genys, visuomenės veikėjas ir rėmėjas Mindaugas Karalius bei kiti renginio dalyviai.
Renginį organizavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Taip pat kviečiame skaityti dr. N. Tuomienės straipsnį „Kaip Ramaškonių (dab. Baltarusija) jaunimas 1927 m. šventė Vasario 16-ąją“.
Astos Grušelionienės ir Alberto Vidžiūno nuotr.
