Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje. II knyga. Priebalsių instrumentinis tyrimas
Atsisiųsti II knygą (3 priedas. II knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)
Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: priebalsių instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-252-2, https://doi.org/10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas
Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, objektyviai atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.
Rengiant kolektyvinę monografiją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ pasinaudota tiek Latvijos kolegų patirtimi, tiek lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklos išgvildentais metodologiniais principais. Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta:
• instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius;
• išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą;
• įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams;
• pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija;
• tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje ir t. t.
Tikėtina, kad šioje monografijoje paskelbtais tyrimo rezultatais ir duomenimis sėkmingai galės naudotis Lietuvos, Latvijos bei kitų šalių mokslininkai.
