Evaldas Švageris, Jolita Urbanavičienė. Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija

Atsisiųsti leidinį

Evaldas Švageris, Jolita Urbanavičienė. Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2024. ISBN 978-609-411-372-7, https://doi.org/10.35321/e-pub.109.balsiu-veiksniai-hierarchija

Kiekviena fonetinė kalbos garso realizacija yra įvairių (lingvistinių, ekstralingvistinių, paralingvistinių ir kt.) veiksnių konkurencinis laukas, kuris iki šiol lietuvių kalbos fonetinių tyrimų diskurse yra per mažai nagrinėtas. Mokslo studija „Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija“ siekia verifikuoti tyrimo metodiką, kuri leistų statistinėmis ir instrumentinėmis priemonėmis analizuoti fonetinio kalbos garsų varijavimo dinamiką. Tyrimu siekiama nustatyti, kokią įtaką balsių kokybinių ir kiekybinių rodiklių pasiskirstymui daro ne atskiri faktoriai, bet kelių faktorių grupė: konsonantinė aplinka, diktorius, pozicija frazėje (izoliuota ir neizoliuota), paties balsio fonologinė kiekybė, eilė ir pakilimas. Šiam tikslui pasitelkta dvifaktorinė dispersinė analizė ANOVA, kuri leidžia apdoroti kompleksinės struktūros duomenis. ANOVA modelis taikytas dvejopai: analizuota dviejų kalbinių veiksnių sąveika tiesioginės konkurencijos sąlygomis ir tirta dviejų veiksnių sąveika neatsižvelgiant į kitus faktorius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip į skirtingus veiksnius reaguoja balsių formantės F1, F2 ir trukmė (t. y. kaip kinta F1, F2 bei ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės vidurkius skiriantis intervalas) bei kaip kiti faktoriai gali paveikti interakcijų statistinę tikimybę. Tyrimo rezultatai, patvirtinę hierarchinį veiksnių interakcijos pobūdį, leidžia į fonetinius kalbos garsų variantus pažvelgti kaip į atskirą sistemą, paklūstančią tam tikrai vidinei kalbos logikai. Atliktas tiriamasis darbas gali būti atramos tašku plečiant dinaminių kalbos reiškinių analizę teoriniu, metodologiniu ir praktiniu požiūriais.