Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) pareiškimas dėl galimybės naudotis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis visomis Europos kalbomis

Dalinamės Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) pareiškimu dėl galimybės naudotis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis visomis Europos kalbomis (plačiau žr. čia).

***

Šiuo pareiškimu kreipiamės į Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, ragindami palaikyti valstybių narių siekį, kad jų piliečiai galėtų gauti žiniasklaidos turinį ir naudotis ryšių priemonėmis savo kalba.

Pareiškimas dėl galimybės naudotis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis visomis Europos kalbomis

Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) nariai atkreipia dėmesį į stipriai pakitusią Europos kalbų situaciją skaitmeniniame amžiuje ir augantį piliečių poreikį naudotis elektroninės komunikacijos bei žiniasklaidos priemonėmis savo kalba.

Organizacija EFNIL nerimauja, kad tarptautinių įmonių nuostatos kalbų atžvilgiu riboja Europos Sąjungos kalbinę įvairovę, kelia pavojų daugiakalbystės palaikymui ir neatitinka 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje (2018/2028(INI)) numatytų principų.

Tarptautinių įmonių nuostatos kalbų atžvilgiu prieštarauja valstybiniu lygiu kalbą reglamentuojantiems teisės aktams ir trikdo standartizacijos procesą. Elektroninių ryšių priemones Europos Sąjungoje platinančios tarptautinės įmonės ne visada vartotojams suteikia galimybę rinktis iš visų oficialiųjų Europos Sąjungos ar valstybėse narėse vartojamų regioninių kalbų, ypač norint pasinaudoti įrenginiuose įdiegtomis rašybos tikrinimo, mašininio vertimo ir kitomis kalbos technologijomis paremtomis programomis, kurios parduodamos atskirai ar kaip kito įrenginio / produkto dalys.

Net ir tada, kai kalbos pasirinkimas egzistuoja, kai kurios kalbos technologijų priemonės neatitinka oficialių nacionalinių rašybos, gramatikos ir terminologijos taisyklių, kurių privalo laikytis daugumos Europos šalių valstybinės institucijos.

Ši tendencija pastebima ir srautinio duomenų siuntimo paslaugų teikėjų veikloje. Kai kurie iš tokių Europos rinkoje internetu siūlomų produktų bei paslaugų leidžia vartotojui pasirinkti iš skirtingų anglų kalbos variantų, tačiau subtitravimo ar įgarsinimo funkcijos įdiegtos ne visomis 24 ES kalbomis, o galimybės pasinaudoti įskiepiu (pvz., rašybos tikrinimo) vartojantiems kurią nors iš nepalaikomų kalbų nėra.

Europos Sąjunga savo piliečiams turi užtikrinti galimybę žiniasklaidos platformomis bei paslaugomis naudotis visomis Europos nacionalinėmis ir regioninėmis kalbomis. Raginame Europos Sąjungos vadovybę pritaikyti susijusias direktyvas (pvz., Direktyva 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos) dabartinei situacijai.

Nerimaujame, kad dėl populiariosios žiniasklaidos turinio nacionalinėmis ir regioninėmis kalbomis trūkumo gali susilpnėti elektroninių ryšių įrenginiuose nepalaikomų kalbų vaidmuo. Kyla grėsmė, kad šių kalbų statusas ir vartojimas pakis (bent jau tam tikrose visuomenės grupėse) ir užleis vietą dominuojančioms kalboms. Tai ypač gali paveikti vaikus, žmones, kurie susiduria su sunkumais mokydamiesi valstybinės kalbos ir studijuoja ar dirba srityse, kuriose anglų kalba jau yra įsitvirtinusi ir dominuojanti (pvz., technologijų, mokslo sferos).

Manome, kad dėl pokyčių dirbtinio intelekto srityje (pvz., didžiųjų kalbos modelių naudojimo) šios tendencijos dar sustiprės, nes didžiųjų kalbos modelių prieinamumas, o ypač jų kokybė bei veikimas kitomis nei anglų kalbomis jau ir taip yra gana riboti.

Raginimas imtis veiksmų

EFNIL ragina imtis veiksmų Europos mastu ir reikalauti, kad žiniasklaidos turinį bei ryšių priemones ES piliečiams siūlančios įmonės laikytųsi nacionalinių teisės aktų, taip pat būtų remiamas valstybių narių siekis užtikrinti galimybę visiems piliečiams naudotis technologijomis savo kalba.

Trūkstamų skaitmeninių paslaugų oficialiomis Europos kalbomis pavyzdžiai

Srautinio duomenų siuntimo paslaugos „Netflix“, „Disney+“, „Amazon Prime“ ir kt.

Pagal ES teisės aktus (Direktyva 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų), žiniasklaidos įmonė privalo užtikrinti tinkamą savo turinio vertimą į šalies, kurioje yra registruota, oficialią kalbą arba kalbas. Tačiau internetinio turinio, ypač srautinio duomenų siuntimo paslaugų teikėjai dažnai įregistruoti vienoje šalyje, bet savo produktus ar paslaugas platina visoje Europoje. Tai reiškia, kad tinkamo turinio vertimo užtikrinimas priklauso nuo rinkos mechanizmo, todėl dažniausiai neatsižvelgiama į mažiau paplitusias kalbas arba būna teikiamas labai prastos kalbinės kokybės turinys (pvz., mašininis subtitrų vertimas). Taigi dabartiniai ES teisės aktai skatina nesilaikyti piliečių interesams ginti skirtų nacionalinių kalbos nuostatų.

Su šia problema susiduria valstybinės kalbos vartotojai Slovėnijoje, Kroatijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

Rašybos tikrinimas „Google Documents“, „Apple OS“ ir kitose programose

Dauguma rašybos tikrinimo įrankių yra pagrįsti vien dirbtiniu intelektu ir iš skirtingų šaltinių surinktomis tikimybėmis. Į konkrečios kalbos normas nėra atsižvelgiama, todėl siūlomi rašybos variantai dažnai būna klaidingi ar pertekliniai. Pavyzdžiui, „Google Documents“ teksto rengyklėje įdiegta rašybos tikrintuvė nesilaiko oficialių slovėnų kalbos rašybos taisyklių. Net ir tada, kai vienoje iš šalių sukuriama kokybiška, oficialiai pripažintai kalbai skirta rašybos tikrintuvė ar panašus produktas, tarptautiniai paslaugų teikėjai („Microsoft“, „Google“) neleidžia šių įrankių integruoti į savo sistemas ir naudoti kaip individualius ar vietinius įskiepius.

Su šia problema susiduria ne tik valstybinių Norvegijos (naujoji norvegų) ar Slovėnijos, bet ir daugelio mažumų, regioninių ir oficialiai pripažintų kalbų vartotojai visoje Europoje (pvz., grenlandų).

Vartotojo sąsajos „Apple OS“, „iOS“ ir „Android“ išmaniuosiuose įrenginiuose 

„Apple“ išmaniuosiuose įrenginiuose „Apple OS“, „iOS“, „Carplay“ ir pan. nepalaikomos 5 iš 24 oficialiųjų ES kalbų.

Su šia problema susiduria tokių kalbų kaip estų, latvių, maltiečių ir slovėnų vartotojai.

Maltiečių kalbos nėra ir „Android“ numatytųjų pasirinkimų sąraše, o programoje „Google Maps“ šia kalba neteikiama nei oficiali vietovardžių bei gatvių pavadinimų rašyba, nei jų perskaitymo paslauga.

Nors naujesnėse programų versijose atsiranda daugiau kalbų pasirinkimų, dabartinė situacija, kai net ir oficialiųjų ES kalbų vartotojai yra priversti laukti nuo ketverių iki aštuonerių metų, kol naujomis technologijomis galės naudotis savo gimtąja kalba, yra visiškai nepriimtina.

EFNIL Generalinė asamblėja dokumentą priėmė 2024 m. rugsėjo 23 d.

***

Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra EFNIL nariai.