60-oji tarptautinė mokslinė Arturo Ozolo konferencija „Kalbų sistema, morfemika ir derivacinė morfologija“

Šių metų kovo 20–21 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Rygoje vyko 60-oji tarptautinė mokslinė Arturo Ozolo konferencija „Kalbų sistema, morfemika ir derivacinė morfologija“ (la. Valodas sistēma, morfēmika un derivatīvā morfoloģija), kurią organizavo Latvistikos ir baltistikos skyriaus Baltų kalbotyros katedra. Konferencijoje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės.

Mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė perskaitė pranešimą „Stilistiškai žymėtų kontaminacinių darinių struktūra ir funkcijos“. Mokslininkė trumpai pristatė nuo 2011 m. rudens Lietuvių kalbos institute kuriamą Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) ir leksinės kontaminacijos sąvoką. Detaliau aptarė kontaminacinių darinių, pateiktų ND, sąmaišos tipus ir galimas tokių darinių fonemines sanklotas, taip pat apžvelgė kontaminacinių darinių kombinacijų pagal kalbos dalis produktyvumą ir šių darinių funkcijas.

Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Daiva Murmulaitytė perskaitė pranešimą „Galūniniai asmenų pavadinimai – natūrali raida ir ekstralingvistiniai iššūkiai“. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne teikiami galūniniai naujadarai rodo, kad lietuvių kalboje daugėja galūnės -ė vedinių, pavadinančių gyvūnus ir žmones pagal moteriškąją lytį, plečiasi jų darybos reikšmė (pvz.: strutė, begemotė, viršilė, kūdikė, subjektė ir kt.). Randasi ir vienas kitas pavadinimas pagal vyriškąją lytį, padarytas su naujomis šiai darybos kategorijai būdingomis galūnėmis (pvz.: auklius, mūzas, seselis). Tai yra natūrali kalbos raida, atliepiant vartotojų poreikį ir ieškant naujų priemonių išreikšti, pažymėti realijos lytiškumą. Kas kita, kai kalbą bandoma reguliuoti dėl nekalbinių priežasčių. Toks buvo mėginimas įteisinti moteriškąsias pavardes su galūne -(i)a (pvz., Šarka, Strolia, Kabaila ir kt.). Tai būtų atvėrę vartus vadinamajam anglosaksiškajam pavardžių modeliui, pagal kurį tiek vyrai, tiek moterys šeimoje turi vieną pavardę. Ilgainiui dalis moterų pavardžių taptų nelinksniuojamos (pvz., Kazlauskas), tai ne tik ardytų lietuvių kalbos morfologijos sistemą, bet ir paveiktų sintaksę, žodžių ryšius sakinyje, trukdytų ir apsunkintų bendravimą.

Mokslo darbuotoja dr. Daiva Šveikauskienė pranešime „Naujausių technologijų panaudojimas kalbos daliai nustatyti“ pateikė naujausiomis kalbos technologijomis paremtą tyrimą. Mokslininkė, naudodama Vytauto Didžiojo universitete sukurto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenis ir remdamasi įrankio Sketch Engine lietuvių kalbos modelio duomenimis, atliko įvardžių mano, tavo, savo ir manęs, tavęs, savęs distribucinę analizę – siekė detaliau patyrinėti minėtų įvardžių statusą. Taip pat patyrinėjo ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos ChatGPT teikiamą informaciją šiuo klausimu, palygino visų naudotų technologijų rezultatus ir pateikė įrankių charakteristikas.

Dalijamės renginio akimirkomis.