90-osios lietuvių kalbininko habil. dr. Aleksandro Vanago (1934–1995) gimimo metinės
Atverti sielą…
Skiriama Aleksandrui Vanagui (1934–1995) atminti
1934 m. rugpjūčio 12 d. Buivėnuose, Kupiškio rajone, gimusį iškilųjį Onomastą 2024 m. rugpjūčio 12 d. būtume sveikinę taip jo mėgstama, veikiau mylima, pagal Pauliaus Širvio eilėraštį „Kai brendu naktimi“ sukurta daina, kurią garbusis Mokslininkas dažnokai pradėdavo nuo antrojo posmelio: Aš – / Toks vienas. / Velnioniškai / Vienas, / Pasiilgęs / Aušrinėje / Sodžiaus / Giedorių / Gaidžių. Labai gerbdama ir gerai prisimindama nepamirštamuosius eilėraščio autorių ir iškilųjį vardynininką tą posmelį primenu. Profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys vadovavo Žodynų skyriui, buvo ir Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1990–1995 m. šio instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, šio universiteto Atkuriamojo senato pirmininkas, 1990–1992 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Amžinai amžinai neramus, to paties eilėraščio žodžiais tariant, 1995 m. balandžio 13 d. pradėjo savo kelią į amžinuosius plotus, prieglobstį radęs Antakalnio karių kapinėse, kad pavargusi jo siela pailsėtų visiems laikams. Oriai iškeliavo atsisveikinęs su artimiausiais kolegomis, nebaigęs gerti autorės atneštų žolelių arbatos. Mokslininkas buvo prisiekęs hidronimų tyrėjas, tai nebuvo akimirkos smagesys. Parašęs garsųjį darbą Lietuvos TSR hidronimų daryba (1970), kuriuo dėjo esminio supratimo pagrindą apie darybos tipus, hidronimų semantiką, „hidronimijos kaip sistemos suvokimą“. Tą darbą, nepaisant naujų teorijų ir tikrinių žodžių tyrimo metodų, skaitys dar ne viena tyrėjų karta. Nebuvo tais laikais visagaliu tampančio Google, o buvo rašomi fundamentalūs darbai. Monografija buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija. 1981 m. buvo parašytas daug aistrų sukėlęs Hidronimų etimologijos žodynas, kuriuo remiamės ir dabar, žinoma, patikslindami, pasvarstydami, bet neprieštaraudami, kad hidronimai negali būti etimologizuojami, o 1981 m. tokių minčių dar būta Lietuvoje. Tais pačiais metais pasirodė ir didelis darbas, skirtas lietuvių hidronimų semantikai. Trilogija sudarė habilitacinio darbo pagrindą, kuris buvo apgintas 1984 m. Negalima nepaminėti ir dviejų tomų didžiulio veikalo Lietuvių pavardžių žodynas, kuris buvo parašytas su bendraautorėmis Vitalija Maciejauskiene ir Marija Razmukaite. Pirmojo tomo ir dalies antrojo tomo pavardžių kilmę aiškino Aleksandras Vanagas. Jau po autoriaus mirties 1996, 2004 m. pasirodė Mokslininko darbo Lietuvos miestų vardai (spaudai parengė Vitalija Maciejauskienė) du leidimai. Rūpėjo Mokslininkui ir Lietuvos vietovardžiai, prie kurių medžiagos kaupimo ir pirmojo tomo išleidimo jis svariai prisidėjo. Teneblėsta visų vardynininkų kūrybinė ugnelė, teaplanko ji mus visus. Garbiojo Mokslininko 90-metį paminėsime ir 5-ojoje tarptautinėje mokslinėje Aleksandro Vanago konferencijoje „Kalbos ir kultūros dialogas XXI amžiaus onomastikoje“, vyksiančioje 2024 m. lapkričio 7–8 d. Perfrazuodama P. Širvio eilėraštį, prašau sukaktuvininko, kad jis dar ilgai pabūtų mūsų ilgesy klajūne ugnele neišblėsęs.
Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė
