75-osios lietuvių kalbininkės dr. Virginijos Zitos Šimėnaitės (1950–2016) gimimo metinės

Prieš 75-erius metus, 1950 m. spalio 14 d., Šakiuose gimė leksikografė Virginija Zita Šimėnaitė. 1969 m. baigė Kretingos vidurinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus universitetą (specialybė – lietuvių kalba ir literatūra). 1973 m. pradėjo dirbti Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. – Lietuvių kalbos institutas) Žodynų skyriuje. 1973 m. buvo vyriausioji laborantė, 1974–1991 m. – jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1991–2012 m. – mokslo darbuotoja, nuo 2012 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, 2005–2014 m. – Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro (nuo 2015 m. – Bendrinės kalbos tyrimų centras) vadovė.

Jos viso gyvenimo darbas buvo Lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽ) rašymas ir redagavimas. Kartu su kitais leksikografais ji rašė LKŽ XII–XVIII tomų tekstą (1981–1997). Redagavo XVII–XX tomų tekstą (1996–2002), buvo XVII tomo redaktorių kolegijos narė, rengė šio žodyno elektroninį variantą (2005, atnaujintos versijos 2008 ir 2018, žr. https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/), antrą elektroninį leidimą (2013), buvo šio leidimo redaktorių kolegijos narė. Iš viso Z. Šimėnaitė parašė apie 740 puslapių (daugiau kaip 70 autorinių lankų) pagrindinio LKŽ teksto – trumpų ir ilgų žodyno straipsnių.

Kartu su kolegomis kalbininkė parengė Lietuvių kalbos mokomąjį žodyną (2000, antras leidimas – 2010), Lietuvių kalbos frazeologizmų žodyną (2002), prisidėjo prie Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/) tekstų rašymo. Už Frazeologijos žodyną kartu su bendraautoriais 2002 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija, tais pačiais metais kartu su kitais gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėką už nuopelnus rengiant didijį Lietuvių kalbos žodyną.

Z. Šimėnaitės vadovaujama darbo grupė pagal jos ir dr. Danutės Liutkevičienės sukurtas nuostatas parengė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno septintą pataisytą ir papildytą leidimą (vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys, 2012). Kartu su kolegomis prisidėjo prie Endre Bojtáro Lietuvių–vengrų kalbų žodyno (2007) rengimo darbų.

2003 m. mokslininkė apgynė daktaro disertaciją „Daugiareikšmio žodžio semantika ir derivacija (daiktavardžio širdis mikrosistema)“. Disertacijos tema parašyti straipsniai „Daiktavardžio „širdis“ semantika“ (Lietuvių kalbotyros klausimai, Nr. 37, 1997, 62–87), „Daiktavardžio „širdis“ dariniai“ (Lietuvių kalbotyros klausimai, Nr. 35, 1995, 148–168), „Frazeologizmų su daiktavardžiu „širdis“ semantika“ (Leksikografijos ir leksikologijos problemos, 2003, 225–252). Be to, mokslo spaudoje žodynininkė paskelbė kitų straipsnių leksikos, frazeologijos, frazeografijos, leksikografijos klausimais.

Mokslininkė dirbo įvairiuose kalbiniuose projektuose, ne vienam vadovavo. Tarp tų projektų – „Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: elektroninis etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių sąvadas“ (RaSa, www.aruodai.lt, 2003–2006), „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos kaupimas“ (2006), „Netirtų šnektų leksikos paveldo kaupimas“ (2007, vadovė), „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos elektroninio varianto rengimas“ (2007–2008, vadovė), „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ (2008, koordinatorė), „Mažai tirtų šnektų leksikos ir garso duomenų kaupimas ir mokslinis tyrimas“ (2009–2010), „Konstantinas Sirvydas – lietuvių leksikografijos pradininkas“ (2012, vadovė), „Konstantino Sirvydo darbai ir jo epocha“ (2013, vadovė). Vadovavo studentams pagal Lietuvos mokslo tarybos projektą „Studentų mokslinė praktika“ (2006–2008). Koordinavo pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ vykdomo investicinio projekto „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ darbus „Lietuvių kalbos žodyno kartotekos skaitmeninimas“ ir „Vienakalbių lietuvių kalbos žodynų skaitmeninimas“ (2012–2015), ypač daug prisidėjo prie pastarojo projekto koncepcijos kūrimo.

Kalbininkė dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir seminaruose Vilniuje, Gardine, Kaliningrade, Ostromecke, Rygoje. Įvairiais aspektais tyrė LKŽ leksikografinius šaltinius, leksikografų Jono Kruopo, Antano Lyberio darbus. Ją domino lietuvių ir lenkų leksikografijos sąsajos.

Buvo įsitraukusi ir į tarptautinius projektus. 2012 m. vadovavo projektui „Lituanistika Vengrijoje“ (atlikti du dideli darbai: parengta spaudai ir išleista į vengrų kalbą išversta Algirdo Sabaliausko knyga Mes baltai, parengtas lietuvių kalbos vadovėlis vengrakalbiams studentams Susitikimai su Lietuva, jo autorė Aranka Laczházi). 2013 m. bendradarbiavo EUROPHRAS (Europos frazeologų asociacijos) projekte „Widespread Idioms in Europe and Beyond“ („Europoje ir už jos ribų paplitusios idiomos“).

Sudarė lietuvių kalbos frazeologijos literatūros (1956–1997) rodyklę (1998), kalbininkų Kazimiero Eigmino (Homo sum: žodžiai Kazimierui Eigminui, Vilnius, 1998, 283–294), Sofijos Kėzytės (1999), Kazio Pakalkos (2000), Irenos Ermanytės (2007), Klementinos Vosylytės (2008), Aldono Pupkio (2008, su A. Pupkiu), Antano Lyberio (Antanas Lyberis. Leksikografijos teorija ir praktika, 2009, 410–422) bibliografijos rodykles, pirmojo žodynininko Konstantino Sirvydo bibliografiją (1960–2013) (Leksikografija ir leksikologija 3, 2013, 387–405). Pataisė ir papildė Vytauto Vitkausko bibliografijos rodyklės antrą leidimą (2005), redagavo Antano Balašaičio (2011) bibliografijos rodyklę.

Sudarė leidinius „Dvidešimt Lietuvių kalbos žodyno tomų“ (2002, kartu su Jolanta Zabarskaite), Antanas Lyberis. Leksikografijos teorija ir praktika (2009, buvo leidinio mokslinė redaktorė), Leksikografija ir leksikologija. Konstantino Sirvydo darbai ir jo epocha (2013, straipsnių rinkinio vyriausioji redaktorė). Buvo rinkinio Leksikografija ir leksikologija 2 vyriausioji redaktorė (2010), Gimtosios kalbos žurnalo konsultantų grupės narė. Simboliška, kad paskutinis jos redaguotas veikalas buvo A. Pupkio monografija Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas (2013). 2002 m. aktyviai dalyvavo kuriant dokumentinį filmą Europos dinozauras apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos mokslui bei kultūrai svarbų veikalą – didįjį Lietuvių kalbos žodyną (režisierė Vitalija Steponavičiūtė, scenarijaus autorius Albertas Žostautas, operatorius Algimantas Liutkevičius). Kartu su kūrybine grupe važinėjo po Molėtų apylinkes (Avičių, Antaliežių, Pasuojės kaimus), kalbino informantus, dalijosi kūrybinėmis idėjomis, vėliau prisidėjo organizuojant filmo pristatymą Alantos dvare ir Lietuvių kalbos institute. Konsultavo filmo Būti kalboje (2005) kūrybinę grupę (režisierius Juozas Javaitis, scenarijaus autorė Elena Jolanta Zabarskaitė, operatorius Donatas Buklys). Z. Šimėnaitė rūpinosi, kad būtų pradėta rengti knyga Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską (2015).

Leksikografė aktyviai rinko kalbos duomenis, dalyvavo daugiau nei dešimtyje ekspedicijų įvairiose Lietuvos vietose. Lietuvių kalbos žodyno kartotekai užrašė apie 10 000 tarminių žodžių. Papildymų kartotekoje rasime jos užrašytų kortelių iš Dubičių (1971), Skaistgirio ir Žagarės (1975), Daugų (1979), Alantos (1977, 1979, 1980, 1990), Kražių (1981), Kavarsko (1983), Palėvenės (1986), Seinų (1989), Grūšlaukio (1990), Salako (1991), Kuktiškių (1991, 1993, 1996), Antazavės (1996), Vajasiškio (1991, 1993, 1994, 1995), Salantų (1994), Inturkės (1995, 1996), Švenčionių (1990).

Prisimename Zitą ir kaip puikią fotografę. Ji mėgo fotografuoti žmones, gyvūnus, gamtos vaizdus, gėles. 2014 m. pavasarį surengė Institute dirbusių ir dirbančių leksikografų nuotraukų parodą „Iš žodynininkų albumo“. Kolegos atsimena ir bibliotekos fojė Zitos surengtą jos pačios fotografuotų šermukšnių nuotraukų parodą.