19-oji tarptautinė mokslinė EFNIL konferencija „Kalba ir migracija“
Šių metų spalio 11–13 d. Vilniuje vyko 19-oji tarptautinė Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) mokslinė konferencija „Kalba ir migracija“. Šiųmetės konferencijos pranešimų ir diskusijų tema – karo akivaizdoje dėl išaugusios migracijos kintanti šalių kalbų politika ir jos įgyvendinimo iššūkiai – yra ypač svarbi šiandienos aktualijų kontekste.
Penkiose EFNIL konferencijos sesijose Jungtinės Karalystės, Belgijos, Austrijos, Danijos, Latvijos, Liuksemburgo, Suomijos, Lietuvos ir kt. šalių atstovai kalbėjo apie daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, daugiakalbystę darbinėje aplinkoje, migraciją ir kalbų mokymąsi, kalbos ir migracijos politiką, vyko EFNIL magistro darbų apdovanojimai.
Pirmąją konferencijos dieną dalyvius iš 28 Europos šalių pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.
„Kaip ir kiekviena tauta esame neatskiriami nuo savo kalbos, joje užkoduota mūsų savastis, ji padeda kurti ir išreikšti savitą pasaulio matymą ir dovanoti jį kitiems daugiakultūriame pasaulyje. Apie tai ir ši konferencija, kaip susitinkant skirtingoms kultūroms ir kalboms galime vieni kitus praturtinti. Labai svarbu, kad šiandien konferencijoje aptarsite karo ir migracijos padiktuotus kalbų politikos iššūkius“, – teigė P. Saudargas.
Pasak P. Saudargo, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė, migracija ir kalbų mokymas yra svarbios ir aktualios temos, todėl jis neabejojantis, kad profesionalus lingvistų, kalbų politikos ekspertų žvilgsnis taps palengvinimu brėžiant dabarties ir ateities kalbos politikos kryptis.
Konferencijoje dalyvavo ir Europos Komisijos Vertimo generalinio direktorato generalinė direktorė Genoveva Ruiz Calavera, kurios tiesioginė atsakomybė yra kasdien užtikrinti Europos Komisijos sklandų darbą 24 Europos šalių kalbomis.
„Jeigu kalba yra šalies piliečių identitetas, tai daugiakalbystė yra Europos institucijų DNR. Europos piliečiai turi teisę kreiptis į Europos institucijas savo kalba, todėl visos Europos Komisijos kalbų tarnybos yra labai svarbios kasdien dirbdamos 24 kalbomis“, – teigė G. Ruiz Calavera.
Pasak EK Vertimo generalinio direktorato generalinės direktorės, EFNIL yra nuostabus pavyzdys, kaip suburti žmones dirbti kartu, skatinant daugiakalbystę ir Europos kalbų turtingumą bei įvairovę.
EFNIL prezidentė, buvusi ilgametė Danų kalbos tarybos direktorė Sabine Kirchmeier pradėjo konferenciją paminėdama, kaip svarbu yra kalbėti ir girdėti savo kalbą tiek savo šalyje, tiek užsienyje.
„Kalba yra integruojanti mūsų asmenybės dalis ir stipriai įsišaknijusi mūsų kultūroje. Šios konferencijos tema „Kalba ir migracija“ turi daug aspektų ir tampa nepaprastai aktuali šiuo metu, suintensyvėjus žmonių migracijai, kurią skatina ne tik ekonominės, bet ir karo sąlygos“, – sakė S. Kirchmeier.
Lietuvių kalbos instituto mokslininkė Aurelija Tamulionienė konferencijoje skaitė nacionalinį pranešimą ir pristatė migracijos ir kalbinės integracijos situaciją Lietuvoje.
Konferencijos dalyviai dalijosi patirtimi apie kalbos ir migracijos tyrimus bei interpretacijas, daugiakalbystę darbo vietose, vyko diskusijos apie migracijos ir kalbos situacijas, su kuriomis šiandien susiduria beveik visos Europos šalys: buvo aptariama migracijos ir kalbinės integracijos situacija Lietuvoje, kalbinė imigrantų integracija Latvijoje, kalbos ir migracijos sąsajos Liuksemburge, kalbos įgūdžių lavinimas per kalbos suvokimą ir daugiakalbystę, imigrantų vaikų kalbos praktika ir jos reikšmė kalbos politikai ir mokymui, kalbų mokymosi olandiškai kalbančioje Belgijos ir Nyderlandų vietovėje perspektyva, buvo aptarta, kaip galima sustiprinti užsienyje gyvenančių Estijos piliečių kalbos įgūdžius, pristatyti lenkų emigracijos kalbos tyrimo metodai ir šaltiniai, įvardyta, kokių iššūkių kyla ir kokius sprendimus priima Prancūzijos ir Europos viešosios institucijos, susiduriančios su migracija ir daugiakalbiais tarpkultūriniais mainais.
EFNIL konferenciją Vilniuje organizavo tarptautinės organizacijos Lietuvoje partneriai Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Organizaciniam komitetui vadovavo Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė Anželika Gaidienė.
Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė paminėjo, kad gyvename globaliame pasaulyje, kuriame migracija ir daugiakalbystė tapo įprasta, ir iškėlė klausimą, ar esame pasiruošę būti pasaulio piliečiais ir kartu branginti savo šalies tautinį identitetą. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad kai praeitais metais EFNIL Generalinėje Asamblėjoje buvo pasiūlyta tema „Kalba ir migracija“, tuo metu dar niekas nežinojo, kad 2022 m. dėl karo Ukrainoje kalbėti apie tai bus dar aktualiau.
„Rusijos pradėtas karas Ukrainoje palietė visas Europos šalis. Šį pusmetį pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pritaikytas laikinos apsaugos mechanizmas – Ukrainos gyventojams suteikta laikinoji apsauga. Kiekviena karo pabėgėlius priimančioji šalis susiduria ne tik su suaugusiųjų, bet ir vaikų integracija, kalbos mokymu ir kitomis problemomis“, – sakė A. Auksoriūtė.
Pasak LKI direktorės, diskusijos yra ilgas procesas, tačiau tik jis užtikrina geriausius rezultatus. Jeigu kompleksiškai nesirūpinsime tuo dabar, susidursime su dideliais ir sunkiai valdomais iššūkiais ateityje.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos kalbų specialistai diskutavo apie visai Europai ir Lietuvai aktualiausius kalbos ir migracijos klausimus istoriniame kontekste.
„Šiemet Lietuva mini valstybinės kalbos šimtmetį ir sueina šimtas metų, kai 1922 m. spalio 25 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 6 straipsnis sakė, jog valstybės kalba yra lietuvių kalba“, – sakė A. Antanaitis.
Tai ypač svarbu tampa šiuo metu vykstančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, kai Rusijos kalbocido politika okupuotose Ukrainos teritorijose tampa būdu sugriauti konstitucinę santvarką. Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaro Taraso Kremino pranešimas su pateiktais Rusijos vykdomos kalbos naikinimo politikos pavyzdžiais, tokiais kaip Rusijos pozicija, kad valstybinė ukrainiečių kalba riboja rusakalbių teises, sulaukė gausių aplodismentų. Kaip sako T. Kreminas, kalba gali tapti žudančiu ginklu ir būti ginklu, kuris gali padėti apsiginti.
Kitais metais EFNIL konferencija vyks Slovėnijoje, Liublianos mieste. Jos pagrindinė tema bus „Žmonių ir žmonėms: internetiniai žodynai, kalbų portalai ir kalbos vartotojų vaidmuo“.
EFNIL – tai Europos Sąjungos ir kelių kitų Europos šalių svarbiausias kalbos politiką formuojančias ir kalbą tiriančias institucijas vienijanti organizacija, įkurta 2003 m. spalio 14 d. Stokholme. Pagrindinis jos tikslas – palaikyti Europos kalbinę įvairovę kaip žemyno kultūrinių ir socialinių skirtybių pagrindą. Kasmet konferencijoje iškeliama vis kita kalbų politikos aktualija – terminologijos padėtis ir ateitis, vertimo ir vertėjų rengimo problemos, nacionalinių mokslo kalbų padėtis ir perspektyvos, žodynų problemos ir kt. Lietuvai atstovaujančios institucijos VLKK ir LKI narystę EFNIL pradėjo 2004 m.
19-ąją EFNIL konferenciją „Kalba ir migracija“ iš dalies rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.
Nuotraukos Viktorijos Chornos ir Lietuvių kalbos instituto.