100-osios lietuvių kalbininkės Zelmos Mėtos Dumašiūtės gimimo metinės

Gegužės 11 d. minime 100-ąsias kalbininkės Zelmos Mėtos Dumašiūtės gimimo metines.

Zelma Mėta Dumašiūtė gimė 1924 m. gegužės 11 d. Stragutėje, Tauragės rajone. Lietuvių kalbą ir literatūrą studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 m. – VDU Švietimo akademija). 1949 m. baigusi institutą dėstė lietuvių kalbotyros dalykus Šiaulių pedagoginiame institute (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas, nuo 2021 m. – VU Šiaulių akademija). Vėliau persikėlė gyventi į Vilnių ir dirbo Vilniaus pedagoginiame institute. 1957–1960 m. Z. M. Dumašiūtė studijavo Lietuvos mokslų akademijos kalbotyros aspirantūroje. 1960–1972 m. uoliai darbavosi Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. ‒ Lietuvių kalbos institutas) Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir žodynų sektoriaus Gramatikos grupėje.

1961 m. darbščioji Z. M. Dumašiūtė, pasirėmusi daugiau kaip 150 darbų lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis ir išnagrinėjusi gausią empirinę medžiagą iš grožinės, mokslinės literatūros ir publicistikos, apgynė disertaciją „Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos veiksmažodžio vientisinio esamojo laiko reikšmė ir vartojimas“. Apie veiksmažodžio formų vartoseną ji paskelbė daug straipsnių. Mokslininkė savo darbuose nuoširdžiai gilinosi ir į teorinius sintaksės (sakinio dalių, sintaksinių ryšių skirties ir kt.) klausimus, daug dėmesio skyrė kasdienei lietuvių kalbos praktikai: Kalbos kultūros (nuo 2014 m. – Bendrinė kalba) straipsniuose aptarė žodžių, jų formų arba konstrukcijų tinkamą vartojimą, nagrinėjo paprastai, dievai žino ir kitų žodžių ar konstrukcijų skyrybą, brūkšnelio rašybą ir kt.

Dirbdama Lietuvių kalbos ir literatūros institute kartu su kitais Z. M. Dumašiūtė rengė, rašė vieną svarbiausių lietuvių kalbos gramatikos darbų – tritomę akademinę Lietuvių kalbos gramatiką (1965–1976). Antrajam gramatikos tomui (1971 m.) ji parašė skyrių apie veiksmažodžio laiko kategoriją, aptarė vientisinių veiksmažodžio laikų reikšmes ir vartojimą, o trečiajam tomui (1976 m.) – skyrių apie vienanarius, beasmenius, asmeninius neapibrėžtuosius sakinius ir įterptinius žodžius ir posakius. Z. M. Dumašiūtės rankraščiais ir kruopščiai surinktais gausiais pavyzdžiais taip pat naudojosi kolegos, rengę trečiojo gramatikos tomo skyrius apie tarinį, veiksmažodžio junginius su linksniais, neasmenuojamomis veiksmažodžių formomis. Be to, mokslininkė prisidėjo prie pirmojo gramatikos tomo redagavimo. 1977 m. už tritomę Lietuvių kalbos gramatiką autoriams suteikta LTSR valstybinė premija.

Kruopštūs darbščios Zelmos Mėtos Dumašiūtės darbai lieka aktualūs ir šiandien: jais remiasi kalbos tyrėjai, naudojasi visi, kam rūpi lietuvių kalba.

Šimto metų jubiliejaus proga publikuojami Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir žodynų sektoriaus Gramatikos grupės pasitarimo protokolas (1960. I. 16 Nr. 2.), surašytas apsvarsčius visą Zelmos Mėtos Dumašiūtės disertacijos tekstą, ir Z. M. Dumašiūtės pasirašyti mokslinio tiriamojo darbo planai.