VASARA SU (ne)mokslininku. Asta Šulniuvienė: „Kad ir kur bekeliautume, kur bebūtume, prisiminkime ir didžiuokimės savo šalimi ir gimtąja kalba“

VASARA SU MOKSLININKU – vasaros naujienų rubrika, kurioje kviečiame skaityti interviu su Lietuvių kalbos instituto mokslininkais apie tai, kaip jie leidžia vasaras, tačiau šįkart pakalbinome ne mokslo darbuotoją – socialinių programų koordinatorę, gidę Astą Šulniuvienę.

1. Vieniems vasara – trumpas, bet smagus laikotarpis, kai galima labiau atsipalaiduoti ir daugiau pramogauti, kitiems – laikas, kai padaugėja įvairiausių veiklų, darbų. Kokia yra Jūsų vasara?

Man vasara yra įvairi. Štai birželio pradžioje praūžė Kultūros naktis 2024, kurioje dalyvavome su kilnojamąja paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Buvo nemažai organizacinių darbų, sulaukėme neįtikėtinai daug lankytojų, didelio žmonių susidomėjimo. Smagu. Rudenį laukia kiti renginiai, kuriems irgi reikia ruoštis iš anksto. Taigi mano vasara –  lengvas ir sodrus įvairiaspalvis atostogų ir veiklų kokteilis.

2. Vasara bėga nenumaldomai greitai. Ką spėjote nuveikti? Gal jau keliavote kur nors ar dar tik planuojatės savo atostogas?

Vasarą mėgstu pakeliauti po Lietuvą, susipažinti su įvairiais jos regionais, atrasti dar nematytas vietas ir kaskart iš naujo įsitikinu, koks nuostabus yra mūsų kraštas, kokia didelė įvairovė pamatytinų dalykų: nuo nuostabių gamtos kampelių, pažintinių takų, apžvalgos bokštų iki stulbinančios architektūros dvarų, įdomių muziejų, malūnų ar net gatvės-upės. Esame subūrę draugų iškylautojų grupę ir kartu keliaujame po Lietuvą. Taip aplankėme daugumą Lietuvos regionų (Šiaurės Lietuvą, Mažąją Lietuvą, Žemaitiją, Suvalkiją, Pamario kraštą ir kt.). Paprastai atidžiai susidėliojame maršrutą, pasidarome nuodugnius namų darbus, pasirenkame atitinkamą Lietuvos regioną ir keliaujame. Ypač daug dėmesio skiriame to regiono dvarams ir jų kultūrai bei pažintiniams takams. Savo iškylautojų grupėje turime ir pelkių bei raistų mėgėjų, todėl dažnai pasivaikštome ir po tokius pažintinius takus, o jų Lietuvoje tikrai yra nemažai.

Taip pat stengiuosi apsilankyti ir kraštuose, esančiuose už jūrų marių 🙂 Pastaruoju metu žvilgsnis vis labiau krypsta toliau už mūsų žemyno. Neseniai keliavau po Šri Lanką, domėjausi budistų kultūra, šventyklomis, šalies istorija, žavėjausi Indijos vandenyno galybe, vietos gamta, arbatų plantacijomis, neįtikėtino žalumo ryžių laukais, maisto kultūra. Visam laikui mano atmintyje liks susitikimai su oriai vaikštinėjančiais laukiniais baltaisiais drambliais, plaukiant upe – su krokodilais, varanais ir iguanomis, taip pat plaukiojimas vandenyno bangose su milžiniškais vėžliais. Buvo ir liūdnesnių momentų – lankiausi Šri Lankos regione, kuris 2004 m. buvo plaute nuplautas didžiulio, visa nušlavusio Indijos vandenyno cunamio. Šis kraštas iki šiol neatsigauna ekonomiškai, čia ypač jauti gyvenimo trapumą ir gamtos stichijų galią.

Matysim, kur kelionių išsiilgęs žvilgsnis nukryps toliau 🙂

3. Dirbate gide lietuvių kalbos instituto kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“. Kaip gyvuoja muziejus vasarą? Ko lankytojai gali tikėtis rudenį?

Vasarą muziejuje apsilanko vaikai iš įvairių vasaros stovyklų, taip pat jaučiamas didelis užsienio svečių ar čia gyvenančių užsieniečių, kurie lanko lietuvių kalbos kursus, susidomėjimas. Birželio pirmoje pusėje muziejus buvo ypač aktyviai lankomas, ekskursijos vyko nuolat, viena po kitos lankėsi moksleivių klasės. Garsas ėjo iš lūpų į lūpas, tai net iš tos pačios mokyklos atvykdavo vis naujos klasės. Labai smagu matyti ir girdėti, kai mokiniai iš muziejaus išeina žibančiomis akimis, šūkčiodami, kad buvo labai įdomu ir kad papasakos apie tai mokykloje kitiems draugams. Taip pat muziejuje vyksta ir integruotos pamokos. Šį pavasarį buvo organizuota pamoka, per kurią mokiniai tyrinėjo lietuvių kalbą ir pasirinktu aspektu lygino ją su anglų kalba, pavyzdžiui, lygino atitinkamas mįsles ir patarles lietuvių ir anglų kalbose. Beje, nuo birželio 14 d., Gedulo ir vilties dienos, „Lituanistikos židinyje“ pradėjo veikti parodos Išgyvenę mirties kelyje ir Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.), skirtos Krymo totorių masinės tremties 80-osioms metinėms paminėti. Parodos muziejuje bus eksponuojamos iki rugsėjo 30 d. Maloniai kviečiu apsilankyti. Na, o rugsėjį yra numatytas ir jų pristatymas. Jas pristatys parodų sumanytoja – Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Galina Miškinienė.

4. Dažniausi „Lituanistikos židiny“ lankytojai – įvairaus amžiaus moksleiviai. Kokie yra šiuolaikiniai vaikai? Kuo jie gyvena? Ar pritariate minčiai, kad jie vis mažiau vartoja lietuvių kalbą ir yra smarkiai paveikti anglakalbės kultūros?

Šiuolaikiniai vaikai yra tokie pat kaip ir visų kartų vaikai: judrūs, smalsūs, vieni labiau susitelkę, kiti labiau padykę, vieni muziejuje pastebi vienus akcentus, kiti – kitus. Labai įdomu stebėti, kaip skirtingi vaikai skirtingai mąsto. Štai kad ir toks pavyzdys: dauguma vienos klasės mokinių apžiūrinėdami muziejaus eksponatus klausosi mano pasakojimo apie kalbos dalykus, o viena mergaitė vis tyrinėja, liečia eksponatus (antspaudukus, žodžių kilmės namelį ir kt.) ir klausinėja manęs apie juos: iš kokių medžiagų jie padaryti, kas juos konstravo ir pan. Klausimų jai vis kyla ir kyla. Nenustebčiau, jei užaugusi taps puikia konstruktore, architekte ar inžiniere 🙂

Pastebiu, kad vis daugiau vaikų yra atėję iš mišrių šeimų, tarkim, mergaitė apžiūrinėdama vieną eksponatą, pasirodo, puikiai skaito graikiškai, nes jos tėtis graikas, berniukas kalbų medyje ieško gruzinų kalbos, nes jo tėtis kilęs iš Sakartvelo ir dar daug panašių atvejų. Atėję vaikai tik dar kartą man parodo, kad pasaulis tampa vis labiau kosmopolitiškas.

Nepritarčiau, kad vaikai vis mažiau vartoja lietuvių kalbą, bet sutinku, kad anglakalbė kultūra vis tiek daro jiems nemažą įtaką. Mano nuomone, didesnę įtaką jiems daro sparčiai besivystančios technologijos, tai lemia jų mokymosi, žinių įsisavinimo metodiką, sistemą, mąstymo modelį ir kt. Štai toks linksmas pavyzdys: pasakoju moksleiviams apie didįjį Lietuvių kalbos žodyną, miniu, kad jis buvo rengtas net 100 metų ir klausiu vaikų, kam kalbininkams reikėjo tiek daug metų vargti rengiant tą žodyną, koks yra šio darbo tikslas. Mokinių atsakymas vienodas: nebuvo kito pasirinkimo, nes tais laikais jie neturėjo nei interneto, nei Snapchato 🙂 Štai tokia šiuolaikinių vaikų logika, grįsta technologijomis.

Puikiai visa tai žinodami ir suprasdami šiais laikais vykstančius pokyčius, mėginame rasti patrauklias formas mokytis lietuvių kalbos. Vasarą vaikus kviečiame prisiminti lietuvių kalbą ir lavinti savo žinias bei įgūdžius žaidžiant įvairius kompiuterinius žaidimus. Nemažai jų galima rasti virtualiame lietuvių kalbos muziejuje Lemuza.

5. Muziejuje lankosi ir tarptautinių studentų grupės. Ką užsieniečiai mano apie lietuvių kalbą? Su kokiomis žiniomis ateina, o su kokiomis išeina iš „Lituanistikos židinio“?

Žmonės muziejuje apsilanko iš įvairiausių šalių, žinoma, daugiausia šiuo metu yra iš Ukrainos, bet atvyksta ir iš kitų egzotiškų šalių – Azijos, Tolimųjų Rytų. Visi užsieniečiai vieningai tvirtina, kad lietuvių kalba, ypač gramatika, yra labai sudėtinga. Tačiau taip pat tvirtina, kad ir labai įdomi. Tai dar labiau pasitvirtina po apsilankymo „Lituanistikos židinyje“. Neretai užsieniečiai stebisi mūsų tarmių žemėlapiu, patarmių gausa. Nemažai nuostabos jiems sukelia mūsų žodžių sandara, priesagų gausybė. Ypač jie domisi lietuviškų žodžių kilmės nameliu, džiūgauja atradę žodžio kilmės sąsajas su savo kalba, lygina įvairius žodžius lietuvių kalboje ir savo gimtojoje. Dar keletas smagių pavyzdžių: studentė iš Filipinų šypsodamasi man pasakė, kad jos gimtinėje žodis kalakutas skamba taip pat labai panašiai, moteris iš Danijos juokdamasi prie vieno iš eksponatų pasakė, kad Danijoje lietuviškas žodis avis reiškia laikraštį. Taigi, taip ir žaidžiame su kalba 🙂 O žaidimo forma visada yra paveikesnė.

6. Ko palinkėtumėte atostogaujantiesiems, taip pat tėveliams ir vaikams?

Gerų, įsimintinų įspūdžių! Kad ir kur bekeliautume, kur bebūtume, prisiminkime ir didžiuokimės savo šalimi ir gimtąja kalba. Tai ypač svarbu dabar, kai apsidairai aplink ir matai tuos neramius verpetus, virpinančius pasaulį.