Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“

Šių metų balandžio 16–17 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė mokslinė konferencija Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste. Ją organizavo Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras. Per konferenciją ne tik skaityti pranešimai, bet ir atidaryta Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto jubiliejinė paroda bei pasirašyta tarptautinė bendradarbiavimo sutartis. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Albanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Pirmoji diena pradėta Lietuvių kalbos instituto direktoriaus dr. Dariaus Ivoškos ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto direktorės habil. dr. Ewos Golachowskos įžangos žodžiais. Konferencijos svečius ir dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė ir Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Grzegorzas Marekas Poznańskis. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė Lenkijos ir Latvijos mokslininkai: Mirosława Sagan-Bielawa iš Jogailos universiteto, Curtas Woolhiseris iš Varšuvos universiteto, Michałas Koziolas ir Joanna Huczyńska, atstovaujantys Jogailos ir Varšuvos universitetams, ir Edmundas Trumpa iš Latvijos universiteto.

Abi dienas konferencijos darbas vyko trijose teminėse sekcijose. Pirmosios dienos vakare konferencijos svečiams ir dalyviams buvo suorganizuota kelionė po M. K. Čiurlionio kūrybą – virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“.

Pirmąją dieną, po plenarinio posėdžio, perskaityta 15 pranešimų. Sekcijos „Kalbotyros tradicijos ir naujovės“ pranešimai buvo skirti technologiniams įrankiams ir galimybėms kalbotyroje pristatyti. Sekcijoje „Žodis ir reikšmė“ nagrinėta leksika ir jos konceptualizavimas, o sekcijoje, pavadintoje „Kalbinės nuostatos ir tapatybės savivoka“, gilintasi į lietuvių kalbos vartotojų nuostatas Lietuvoje ir kitose šalyse, terminijos pritaikymo sunkumus.

Antroji diena prasidėjo neįprastai: pirmiausia atidaryta Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto jubiliejinė paroda, o kiek vėliau pasirašyta ir tarptautinė bendradarbiavimo sutartis. Parodos atidarymo ir sutarties pasirašymo renginyje dalyvavę Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Sinica ir Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Grzegorzas Marekas Poznańskis pasveikino abiejų institutų bendruomenes ir palinkėjo naujų bendradarbiavimo galimybių.

Antrąją konferencijos dieną perskaityta 17 pranešimų. Toliau buvo tęsiamas sekcijos „Kalbotyros tradicijos ir naujovės“ darbas, pranešimų temos – nuo kolateralinės kalbos mokymo iššūkių, kalbų kontaktų tyrimų iki lietuvių tarmėtyros raidos krypčių įvairovės ir lietuvių patarmių tyrimuose taikomų metodų. Sekcijoje „Variantiškumo reiškiniai kalbos sistemoje“ diskutuota apie įvairius variantiškumo procesus ir reiškinius, o sekcijoje „Tarmiškumas ir vietiškumas kaip variantiškumo atspindys“ buvo keliama rašytinės tarminės raiškos ir suaugtinių skaitvardžių redukcinių darinių problematika, aptartas pietų žemaičių varniškių variantiškumas.

Per dvi konferencijos dienas perskaityti 32 pranešimai – klausytojai supažindinti tiek su teoriniais tyrimais, tiek ir su taikomaisiais projektais. Renginio pabaigoje vis dar nesibaigiančios dalyvių diskusijos parodė šios tarptautinės mokslinės konferencijos tematikos aktualumą ir svarbą. Ji ne tik sustiprino mokslinį bendradarbiavimą, bet ir sukūrė daugiau erdvės kurti bendrus projektus.

Konferenciją rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, prisidėjo Vilniaus miesto plėtros agentūra Go Vilnius.

Karinos Kropaitės nuotr.