Paskelbtas straipsnių rinkinys „Leksikografija ir leksikologija 2: Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms“ (2010)

Lietuvių kalbos instituto interneto svetainės skiltyje E. publikacijos paskelbtas suskaitmenintas Vilijos Sakalauskienės ir Albinos Auksoriūtės sudarytas straipsnių rinkinys „Leksikografija ir leksikologija 2: Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms“ (2010).

2008 m. balandžio 23–25 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė konferencija, skirta Jono Kruopo (1908–1975) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją organizavo Leksikografijos ir Terminologijos centrai; rėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Konferencijoje perskaityti pranešimai ir sudaro šio mokslo straipsnių rinkinio, parengto Leksikografijos centre, pamatą.

Leidinys pradedamas Stasio Keinio ir Zitos Šimėnaitės straipsniais apie Jono Kruopo pedagoginę, leksikografinę veiklą ir jo mokslo darbus, darbuotojų ugdymą. Išsamios J. Kruopo pastabos apie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos leksikografinį palikimą aptariamos Angelės Vilutytės-Rimševičienės straipsnyje.

Keletas straipsnių skirta istorinei leksikografijai. Net dviejuose – Onos Kažukauskaitės ir Malgožatos Kilar – aptariama anoniminio 1820 metų rankraštinio lietuvių–lenkų kalbų žodyno lietuviškoji leksika ir analizuojama lenkiškoji žodyno dalis. Vilmos Zubaitienės straipsnyje analizuojami XVIII amžiuje 1747 metais išleisto Pilypo Ruigio žodyno Littauisch–Deutsches und Deutsch–Litauisches Lexicon, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ir korektūrinio Frydricho Kuršaičio žodyno Littauisch–deutsches Wörterbuch, esančio Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, egzempliorių prierašai. Ilja Lemeškinas savo rašinyje vertina čekų baltisto Františeko Ladislavo Čelakovskio lituanistinę veiklą, aptaria XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių kalbos žodyno atradimo aplinkybes.

Skelbiami Vytauto Vitkausko parašyti Lietuvių kalbos žodyno taisymų papildymai, Nijolės Čepienės straipsnyje aiškinama ir tikslinama Lietuvių kalbos žodyne pateikiamų skolinių, šalia kurių duodama santrumpa nlt. (nelietuviškas) kilmė. Violeta Černė aptaria keleriopą leksikografinį refrenų pateikimą Lietuvių kalbos žodyne.

Robertas Kowalczukas analizuoja konceptų – liūdnas, laimingas raišką bei įtaka emocinei senosios anglų kalbos leksikai.

Keliolikoje straipsnių nagrinėjamos dabartinės leksikografijos ir leksikologijos problemos. Leksikos pateikimo, atrankos bei redagavimo Bendrinės lietuvių kalbos žodyne uždaviniai bei jų sprendimai gvildenami Danutės Liutkevičienės, Vilijos Sakalauskienės straipsniuose ir bendrame Danutės Liutkevičienės, Gertrūdos Naktinienės, Klementinos Vosylytės skelbinyje. Jiržis Marvanas analizuoja bendrąją lietuvių ir slavų kalbų europinę situaciją, kalba apie europeizaciją, apie tai, kad Europos kalbose yra daug joms bendrų dalykų.

Su elektronine rusų kalbos duomenų baze supažindina Olga Kareva. Vladimiro Koščenkos ir Igorio Kopylovo straipsnyje apžvelgiamas elektroninis baltarusių kalbos žodynas.

Dviejuose straipsniuose – Evaldos Jakaitienės ir Kristinos Rutkovskos – rašoma apie dvikalbių žodynų problemas: pirmajame – apie lemos parinkimą ir pateikimą, antrajame – apie kolokacijų svarbą.

Aurelija Gritėnienė aptaria sudurtinius augalų su sandais šun- ir kal- pavadinimus, išskyrus vartojamus bendrinėje kalboje.

Anita Ščucka nagrinėja leksinių vertinių latvių ir lietuvių kalbose santykį. Inga Drucė analizuoja neologizmų atsiradimo ir funkcionavimo sąlygas rumunų kalboje.

Paskutinėje rinkinio dalyje pateikiami straipsniai, kuriuose keliamos terminologijos ir terminografijos problemos. Remigijaus Andžiaus straipsnyje apžvelgiamos terminų žodynų, perkeliamų į kompiuterines duomenų bazes, straipsnių struktūrinimo problemos, pateikiama konkrečių žodynų terminų eilučių kliuvinių analizė.

Bendraautoriai Juris Borzovas ir Ilzė Irena Ilzinia pristato informacinių ir komunikacijos technologijų terminų kūrimo metodus Latvijoje, nagrinėja šios srities latviškų terminų ir angliškų skolinių problemas. Agota Foris apžvelgia tautines ir skolintos terminijos vertinimus Vengrijoje. Linda Kurmina lygina eponiminių latviškų ir lietuviškų augalų vardų darybos būdus. Ninos Jacenko straipsnyje nagrinėjami svarbiausi ukrainiečių karybos terminijos kūrimo etapai, o Viačeslavo Ščerbino – pateikiama lyginamoji terminografijos ir specialiosios konceptografijos analizė.

Palmira Zemlevičiūtė aptaria XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos raštuose gydytojų vartotus infekcinių ligų pavadinimus kilmės ir išlikimo dabartinėje medicinos mokslo kalboje atžvilgiais, parodo dabartinių infekcinių ligų pavadinimų raidą.

Tikimės, kad Leksikografijos ir leksikologijos 2 straipsnių tematika ir įvairovė sudomins kalbos mokslo specialistus, studentus, žodynų sudarytojus ir vartotojus.