News

This page is only available in Lithuanian. Šių metų gegužės 14 d. 14 val. vyks nuotolinė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Vilijos Sakalauskienės paskaita „Kazimieras Būga ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“: nuo žodyno ištakų iki paskutinio tomo“. Tai pirmasis nuotolinių kalbos paskaitų ciklo, skirto visuomenei aktualioms kalbinio švietimo ir ugdymo temoms, renginys. Kazimiero Būgos Lietuvių kalbos žodyno pirmojo sąsiuvinio pasirodymas 1924 m. buvo labai reikšmingas įvykis ne tik lietuvių, bet ir užsienio leksikografijai. K. Būgos žodynas pradėjo naują lietuvių leksikografijos vystymosi etapą – didžiojo Lietuvių kalbos žodyno leidimo etapą. Paskaitoje bus kalbama apie K. Būgos kelią žodynų link, darbą prie žodyno, žodyno sandarą, kartotekos kaupimą, žodžių rinkimo talkininkus ir neišmatuojamą reikšmę vėlesniems lietuvių kalbos žodynams. Būtina registracija. Registruotis į paskaitą galite čia. Registruodamiesi nurodykite tikslų e. pašto adresą. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta dieną prieš renginį. Nuotolinių kalbos paskaitų ciklas vykdomas iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuojamos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.

This page is only available in Lithuanian. Šių metų gegužės 6 d. 12 val. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) vyks mokslinis seminaras „Nuo draudžiamo žodžio link bendrinės kalbos“. Raštijos paveldo tyrimų centro organizuojamas renginys skirtas 120-osioms lietuviškos spaudos atgavimo metinėms paminėti. Seminaro programa Maloniai kviečiame dalyvauti!

This page is only available in Lithuanian. Šių metų balandžio 22 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, 3 a.) vyks parodos „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923–2000)“ atidarymas ir prisiminimų knygos „Pirmiausia aš buvau mokytojas...“ pristatymas Vilniaus universiteto Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 a). Renginyje dalyvaus Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje trečioji sekretorė Liene Bērtule, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, prisiminimų knygos sudarytoja doc. dr. Regina Venckutė, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Vilniaus universiteto Baltų kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverdė, doc. dr. Jono Zemvaldo Balkevičiaus artimieji, buvę kolegos, mokiniai. Renginį ves Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kvietimas

This page is only available in Lithuanian. Kviečiame žiūrėti LRT laidą Istorijos detektyvai, kurioje Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė ir kiti mokslininkai kalba apie lietuvių tautinį sąjūdį, laikraščius Aušra ir Varpas bei jų poveikį visuomenei. Tai pasakojimų ciklo, kaip XIX a. susiformavo moderni lietuvių tauta, tęsinys. Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas. Taip pat laidoje galite išgirsti Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. dr. Galinos Miškinienės pasakojimą apie iš totorių perimtus maisto pavadinimus svogūnas, kindziukas (skilandis), koldūnas, vietovių Kena ir Kaišiadorys pavadinimų kilmę. LRT laida Istorijos detektyvai (įrašą žiūrėkite nuo 20 min. 28 sek. ir nuo 33 min. 28 sek.)

This page is only available in Lithuanian. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „kultūra“ yra aiškinamas ne tik kaip „tai, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu“, bet ir kaip „tam tikros veiklos pasiektas geras lygis“ (4 reikšmė). Prie šios reikšmės aiškinimo kaip iliustracinis pavyzdys pateiktas junginys kalbos kultūra. Neretai kalbos kultūra šiuolaikinės visuomenės yra suvokiama tik siaurąja prasme – kaip kalbos taisyklingumas, kalbos normų įteisinimas ir diegimas į vartoseną, tačiau ji turi ir plačiąją reikšmę. Gražiai siaurąją ir plačiąją kalbos kultūros reikšmes yra aptaręs lietuvių kalbininkas Jonas Šukys (1935–2021): „Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. <...> Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką. Šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikacinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį. Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži – vaizdinga, žodinga, įtaigi. <...> Kalbos etikai rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir kultūringa, mandagi. Svarbiausias patarimas – gerbk savo žodžiais pašnekovą, neįžeisk jo, neužgauk asmenybės“ („Kalbos kultūra visiems“, Kaunas: Šviesa, 2003, p. 8–10). Taigi, gerbkime vieni kitus bendraudami ir puoselėkime mūsų gimtąją kalbą.