Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dalyvavo 13-ojoje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Regionas: istorija, kultūra, kalba“
Šių metų gegužės 16–17 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vyko 13-oji tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“. Konferenciją organizavo Regionų plėtros instituto mokslo grupė „Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis aspektas“.
Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė pranešime „Tiriamosios medžiagos įvairovė konceptų tyrimuose (koncepto TĖVAS aprašymo atvejis)“ kalbėjo apie tai, kad koncepto tėvas aprašymo būdą lemia su koncepto turiniu siejamos medžiagos (žodžio tėviškai ir konstrukcijos kaip tėvas vartojimo pavyzdžių ir reakcijų į žodį-stimulą tėvas) analizė. Siekta apibendrinti, kokia informacija užfiksuota vieno ir kito tipo medžiagoje, išskirti ir aprašyti pagrindinius koncepto požymius. Tyrimo rezultatai lyginti su konceptų dukra ir sūnus analize, paremta šių žodžių asociacijų laukų tyrimu, padaryta išvada, kuris iš pasirinktų aprašymo būdų – eiti nuo konkrečių pavyzdžių link aprašymo būdo ar jau pasirinktą aprašymo būdą pritaikyti pavyzdžiams – yra produktyvesnis.
Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis skaitė pranešimą „Istorinės Linkmenų parapijos oikonimų kaitos bruožai: *Tikmenai, *Tikminai → Rukšėnai̇̃“, kuriame analizavo įdomų istorinės Linkmenų parapijos Rukšėnų kaimo vardų variantų raidos atvejį: *Tikmenai, *Tikminai → Rukšėnai̇̃. Nustatyta, kad 1554–1710 m. buvo žinomas tik variantas *Tikmenai, *Tikminai, XVIII a. viduryje (1744–1761 m.) vartotos abi formos, o nuo XVIII a. antrosios pusės tiek metrikuose, tiek kituose dokumentuose įsigali Rukšėnai̇̃. Ankstesnis gyvenvietės vardas dar buvo prisimenamas XX a. pirmosios pusės šio kaimo senųjų gyventojų. Yra pagrindo manyti, kad neišlikę oikonimai kilo iš dvikamienių asmenvardžių *Tik-minas / *Tik-menas, kurie iki šiol nebuvo fiksuoti ar rekonstruoti.
Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Dovilės Tamulaitienės pranešimas „Prielinksninių lietuvių drimonimų kilmės bruožai“ buvo skirtas iki šiol mažai analizuotiems prielinksniniams drimonimams – miškų, miškelių, šilų, krūmų ir jų dalių vardams – užrašytiems iš gyvosios kalbos, aptarti. Pranešimo autorė, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais, apžvelgė dalies tokios darybos drimonimų paplitimą Lietuvoje ir jų kilmės bruožus. Taip pat atkreipė dėmesį į tarminius (prielinksnių, leksikos vartosenos ir kt.) jų aspektus ir diskutuotinus atvejus.
Dalijamės renginio akimirkomis.
