Kviečiame skaityti straipsnį „Lietuviškų vietovardžių paslaptys: mažai kam žinoma istorija, kodėl klaipėdiečius papiktino viena Kauno gatvė“

Šių metų balandžio 15 d. naujienų portale Delfi.lt pasirodė straipsnis „Lietuviškų vietovardžių paslaptys: mažai kam žinoma istorija, kodėl klaipėdiečius papiktino viena Kauno gatvė“.

Jame Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis pasakoja apie lietuviškų vietovardžių kilmę ir aiškina, kaip nustatomos oficialios vietovardžių formos.

„Bendrinė kalba yra mūsų tautos telkimo, bendravimo, susižinojimo priemonė. Sunormintos formos leidžia visiems gyventojams, visų tarmių ir šnektų atstovams geriau suprasti vietovardžių kilmę, reikšmę, nes, tarkime, žemaitiškai užrašytas pavadinimas gali būti visai neaiškus rytų aukštaičiui“, – teigia dr. Laimutis Bilkis.

Kauno vietovardžius tyrinėjantis knygos Kaip Kovno tapo Kaunu autorius, Ąžuolyno bibliotekos vyresnysis bibliografas istorikas dr. Mindaugas Balkus pasakoja apie laikinosios sostinės pavadinimo kilmės aiškinimus, miesto vietovardžių lietuvinimą tarpukariu ir komišką Nemuno gatvės istoriją.

„Dominuojantis lietuviškų asmenybių įamžinimas rodo, kad siekta sukurti lietuvišką miesto tapatybę. Ši tendencija išliko ir vėliau, nepriklausomai nuo režimų pokyčių. Lietuviški vietovardžiai yra ne tik ženklai mieste, bet ir mentalinis orientyras. Tarpukariu, keičiant gatvių pavadinimus, buvo formuojama lietuviška Kauno tapatybė. Tai buvo svarbi tautinio identiteto stiprinimo dalis“, – teigia istorikas dr. Mindaugas Balkus.

Taip pat straipsnyje pristatomas Lietuvių kalbos instituto neseniai baigtas vykdyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remtas mokslinis projektas „Mažeikių, Telšių, Kretingos, Tauragės apskričių tarpukario Lietuvos žemės vardyno anketų skaitmeninimas, sklaida ir anketose pateiktų duomenų moksliniai tyrimai“.

„Projekto metu buvo atrinktos ir paruoštos skaitmeninti Mažeikių, Telšių, Kretingos bei Tauragės apskričių tarpukario Lietuvos žemės vardyno anketos. Jos buvo perduotos Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kur nuskenuota beveik 10 tūkst. anketų vaizdų TIFF formatu. Taip pat, remiantis tarpukario vietovardžių bylomis, buvo sukurtas apskričių administracinio suskirstymo klasifikatorius, padėsiantis toliau analizuoti ir sisteminti surinktą informaciją“, – sako projekto vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė.

Prie projekto vykdymo prisidėjo dr. D. Tamulaitienė, D. Sviderskienė, M. Glebus, A. Gudaitis, dr. L. Bilkis, V. Šveikauskas. Projekto partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Skaitmenintos Mažeikių, Telšių, Kretingos ir Tauragės apskričių tarpukario Lietuvos žemės vardyno anketos dabar prieinamos čia.