Co-financed by the Connecting Europe Facility lt square cef logo

Projekto įgyvendinimas:

Projekto biudžetas: 4 015 289,49 EUR (su PVM);
Projekto kodas: Nr. 02-023-K-0001;
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia: 2024 m. liepos 29 d.;
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga: 2026 m. balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie projektą gali suteikti VU Projekto dalies vadovas Gediminas Navickas, el. p. 

Projektą vykdo Vilniaus universitetas su partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvių kalbos institutu.

Apie projektą

Projektas „Didžiojo lietuvių kalbos garsyno sukūrimas (LIEPA-3)“ yra skirtas sudaryti sąlygas spartesnei valstybės skaitmeninimo plėtrai, pasiūlant viešai prieinamus skaitmeninius kalbinius išteklius – anotuotą lietuvių kalbos garsyną, skirtą ir tinkamą šnekos atpažinimo, dirbtinio intelekto (DI) ir kitoms inovatyvioms kalbos technologijoms plėtoti.

Problema, prie kurios sprendimo prisidedama projektu, yra ta, kad šiuo metu pilnai neišnaudojamos turimos valstybės skaitmeninimo galimybės ir nesudaromos sąlygos kurti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti kuriant pažangias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei. Sprendžiama problema atitinka 2021-2030 m. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Valstybės skaitmeninimo plėtros programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 971 įvardintą problemą. Plėtros programoje teigiama, kad siekiant užtikrinti e. paslaugų patogumą vartotojams, saugumą, sąveikumą ir prieinamumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarpvalstybiniu lygiu, į jas reikia integruoti pažangius įrankius ir technologinius sprendimus, prioritetą teikiant DI, natūralios kalbos apdorojimo ir supratimo, mašininio mokymosi, duomenų analitikos principais veikiančių sprendimų, elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo įrankių, taip pat įrankių, kurie pritaikyti asmenų, turinčių specialiųjų poreikių bei neįgaliųjų poreikiams tenkinti, užtikrinančių sklandų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir paslaugų pasiekiamumą verslui ir visuomenei, kūrimui.

Projekto uždavinys – parengti ne mažiau kaip 10 tūkst. val. anotuotą lietuvių kalbos garsyną, skirtą šnekos atpažinimo, DI ir inovatyvioms technologijoms plėtoti. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas 10 tūkst. val. anotuotas lietuvių kalbos garsynas (iš jų: 5000 val. skaitytinės šnekos stiliumi, 4900 val. spontaninės šnekos stiliumi, 100 val. su 4 lietuvių dialektų šneka). Garsyno įrašai bus saugomi/laisvai platinamu atviruoju formatu. Garsynas bus pateikiamas mažiausiai dviejose atviros prieigos platformose (pvz., „Hugging Face“, CLARIN ar kt.), Lietuvos atvirų duomenų portale (data.gov.lt) ir prieinamas nemokamai.

Projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas atvirai prieinamas išteklius – anotuotas lietuvių kalbos garsynas, kurį naudojant bus kuriamos naujos, inovatyvios, tolygiai prieinamos ir saugios e. paslaugos, užtikrinamas aukštesnio lygio e. paslaugų procesų skaitmeninimas ir brandos lygis.

Įgyvendinus projekto uždavinį, bus pasiektas projekto tikslas, kuriuo bus prisidedama sprendžiant projekto atsiradimą lėmusią problemą – su naujais skaitmeniniais lietuvių kalbos ištekliais bus galima geriau išnaudoti skaitmeninimo galimybes ir bus sudarytos geresnės sąlygos kurti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti, kuriant pažangias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei.

Projekto įgyvendinimo metu sukurtas rezultatas ir jo dėka pasiūlytos naujos kalbos technologijos užtikrins lietuvių šnekos aktyvų gyvavimą pasaulio elektroninėje terpėje, padės našiau dirbti, taupys gyventojų laiką paslaugoms gauti ir teikti, mažins socialinę atskirtį, leis didinti e. paslaugų prieinamumą ir brandos lygį, priartins DI technologijas prie visuomenės, užtikrinant jų prieinamumą lietuvių kalba, skatins naudojimąsi šiomis technologijomis ir didins visuomenės skaitmeninimą ir skaitmeninius įgūdžius.

Projekto tikslas – sudaryti galimybes ir geresnes sąlygas skaitmeninimo plėtrai ir naujomis technologijomis pagrįstiems sprendimams, kuriant pažangias skaitmenines paslaugas visuomenei.

Projekto tikslinė grupė – pagrindinė tikslinė grupė, kurią paveiks projektas – mokslo ir studijų įstaigos (MSI). Šnekos atpažinimo ir sintezės, o taip pat susijusių dirbtinio intelekto, natūralios kalbos apdorojimo ir kitų inovatyvių skaitmeninių technologijų pagrindas yra anotuotas garsynas. Šiuo metu detalaus, įvairiapusio ir viešai prieinamo lietuvių kalbos garsyno, kuris atspindėtų įvairias kalbos vartojimo sritis bei kalbos pokyčius, nėra. Todėl poreikis turėti viešai prieinamą, išsamų anotuotą lietuvių kalbos garsyną, kuris leistų MSI ir kitiems IT sprendimų bei technologijų kūrėjams atlikti pažangiausių lietuvių kalbos apdorojimo metodikų, būdų ir taikomųjų programų kūrimo mokslinius tyrimus, yra didelis. Tai leis kurti intuityvesnes, veiksmingesnes ir prieinamas skaitmenines paslaugas. Kalbos įvestį naudojančios technologijos pagerins sąveiką su skaitmeninių elektroninių paslaugų naudotojais, supaprastins darbo eigą ir pagerins bendrą naudotojų patirtį, naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis įvairiose srityse.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0220
Projekto pavadinimas: „Medžiagos lietuvių kalbos sinonimų žodynui rengimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Mindaugas Strockis.
Santrauka: Parengti lietuvių kalbos sinonimų sąrašą (20 000 sinoniminių žodžių porų).
Siekiamas rezultatas: Parengti dalį medžiagos naujam lietuvių kalbos sinonimų žodynui.
Finansavimas: Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Finansavimas: projektas finansuojamas naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemone (№ LC-01641480 –
101018166 (ELE).

Trukmė: 2020 m. sausis – 2022 m. birželis (17 mėnesių).

Tikslas – parengti Europos kalbų lygybės programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė ir aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. Europoje pasiekti visišką skaitmeninę kalbų lygybę.

KoordinatoriusADAPT Centras, Dublino Universitetas. Prof. Dr. Andy Way.

Partneriai:

Plačiau apie projektą.

Finansavimas: projektas finansuojamas naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemone (INEA/CEF/ICT/A2019/1927135).

Trukmė: 2020 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 1 d. (24 mėnesiai).

Tikslas – išplėtoti „Federacinį eTranslation TermBank tinklą“, kad ES valstybių narių organizacijos ir institucijos galėtų vietoje įsidiegti individualius eTranslation TermBank federacinius mazgus.

KoordinatoriusTilde (Latvija).

Partneriai: Lietuvių kalbos institutas, Kopenhagos universitetas (Danija), Estų kalbos institutas (Estija), Jožefo Stefano institutas (Slovėnija), TermNet (Austrija), Kalbos ir folkloro institutas (Švedija), Arnio Magnussono islandų studijų institutas (Islandija), Švedijos standartų institutas, Kultūros informacinių sistemų centras (Latvija).

Plačiau apie projektą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su 24 partneriais, vienas iš kurių yra Lietuvių kalbos institutas, nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. vykdė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“ (projekto nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0003).

Šio projekto pagrindinis tikslas – vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra.

Projekto rezultatai – sukurtos 9 naujos el. paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais:

  • Skaitmeninio turinio susiejimo su geografine vieta paslauga.
  • Skaitmeninio turinio valdymo paslauga.
  • „Vieno langelio“ paslauga.
  • Skaitmeninio turinio analizės ir tyrimų vykdymo paslauga.
  • Personalizuotų virtualių parodų paslauga.
  • Kūrinio statuso ir licencijavimo sąlygų pateikimo paslauga.
  • Muzikos iš natų grojimo paslauga.
  • Žemėlapių pateikimo paslauga.
  • Virtualiosios ir papildytosios realybės ekspozicijų paslauga.

Kiti rezultatai:

  • efektyvesnė ir tikslesnė kultūros objektų paieška;
  • interaktyvesnis informacijos apie kultūros turinį pateikimas;
  • didesnė kultūrinio turinio sklaida;
  • gausesnis skaitmenintų kultūros paveldo objektų fondas.

Projektu „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ siekta suskaitmeninti Lietuvių kalbos instituto saugykloje saugomas itin reikšmingas tautiškumo ir pilietiškumo aspektu Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos korteles, aprašyti jų metaduomenis, paruošti šias korteles saugoti bei visuomenei pateikti per viešąsias prieigas – Virtualią elektroninio paveldo sistemą, Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą „E. kalba“.

2018 m. Lietuvos dailės muziejus ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekto „Virtualus muziejus“ (projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0004), kuriame partnerio teisėmis dalyvauja ir Lietuvių kalbos institutas, administravimo ir finansavimo sutartį. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-526 priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“.

Projekto tikslas – modernizuoti Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), pritaikant ją naujiems muziejų ir visuomenės poreikiams bei pažangių el. paslaugų teikimui. Taip pat bus tobulinamas duomenų bazėse kaupiamo skaitmeninio turinio apie kultūros paveldo objektus tinkamas atvaizdavimas, prieinamumumas internete bei stiprinamos projekto dalyvių materialinės bazės, skirtos skaitmeninimui.

Siekiant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekto „Virtualus muziejus“ pagrindinio tikslo ir kūrybiškai įgyvendinant užsibrėžtus uždavinius, bus siekiama šių rezultatų:

  1. modernizuoti LIMIS, pritaikant ją naujiems muziejų, visuomenės poreikiams, pažangių el. paslaugų teikimui, LIMIS duomenų bazėje kaupiamo skaitmeninio turinio apie kultūros paveldą tinkamam atvaizdavimui, prieinamumui internete;
  2. sukurti, į LIMIS integruoti, pradėti visuomenei teikti 10 naujos kartos pažangių el. paslaugų;
  3. modernizuoti anksčiau sukurtą LIMIS el. paslaugą „E-gidas“;
  4. nupirkus ir projekte dalyvaujančioms įstaigoms perdavus naudoti skaitmeninimui ir el. paslaugų teikimui skirtą techninę ir programinę įrangą, sustiprinti muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų (Lietuvos dailės, Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų), kitų projekto partnerių (Lietuvos liaudies buities muziejaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvių kalbos instituto) tinklą, materialinę bazę, sudarant galimybę sėkmingai vykdyti projekto veiklas jo vykdymo ir tęstinumo laikotarpiu;
  5. didinti muziejų skaitmeninimo kompetencijos centruose, kitų projekto partnerių įstaigose ir muziejuose su LIMIS dirbančių specialistų kompetenciją ir kvalifikaciją;
  6. sukurti 3 naujas ir patobulinti dvi jau veikiančios LIMIS integracijas su kitomis informacinėmis sistemomis, sukurti LIMIS integraciją su Kultūros vertybių registru (KVR), taip sudarant galimybę tarp LIMIS ir KVR keistis informacija apie suskaitmenintas vertybes, nauju turiniu papildyti visuomenei teikiamas el. paslaugas;
  7. skaitmeninį turinį apie projekto vykdymo metu suskaitmenintas vertybes (63 500 vnt.) paviešinti, panaudoti kuriant naujas el. paslaugas, padaryti prieinamą per Virtualią elektroninę kultūros paveldo informacinę sistemą (VEPIS) epaveldas.ltir pateikti į „Europeaną“ www.europeana.eu.

Projekto įgyvendinimo metu Lietuvių kalbos institute bus sukurta nauja elektroninė paslauga „Lietuvių kalba per priemones, eksponatus bei ekspozicijas“, kuri suteiks galimybę elektroninėje erdvėje susipažinti su virtualaus lietuvių kalbos muziejaus LEMUZA virtualiomis ekspozicijomis ir parodomis. Ekspozicijos bus sudarytos iš interaktyvių edukacinių žaidimų, simuliacinių aplinkų, garso ir vaizdo kultūros paveldo objektų, nuorodų į susijusius kalbinius išteklius ir kt. informacija.

Paslauga užtikrins vieningą virtualaus muziejaus navigacijos sistemą bei sudarys galimybę atlikti greitą ir detalią paiešką tarp visų LEMUZA kultūros paveldo objektų, paslaugos kūrimo metu sukurto ir LIMIS duomenų bazėse saugomo kultūros paveldo skaitmeninio turinio. Šios el. paslaugos funkcionalumui realizuoti ir paslaugai teikti bus sukurta atskira teminė individualizuoto dizaino ir struktūros LIMIS viešoji prieiga (interneto svetainė).

Projektas bus įgyvendinamas 36 mėnesius. Bendrai finansuojamam projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto yra skirta 4.231.542,00 eurų.

Iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų bendrai finansuotas projektas Nr. 02.3.1-CVPA-V-527-01-0006 „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“ skirtas lietuvių kalbos išteklių prieinamumo ir panaudojamumo išvestiniams produktams ir paslaugoms kurti didinimui.

Įgyvendinus projektą:

1. Į modernizuotą LKIIS (dabar „E. kalbą“) integruoti nauji reprezentatyvūs lietuvių kalbos ištekliai: „Lietuvių kalbos žodynas“ (20 tomų), „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas.

2. Sukurtas lietuvių kalbos Žodžių prasmių tinklas. Tinklas kurtas tarpusavyje integruojant skirtingus leksikografinius išteklius bei pritaikant pasirinktą tarptautiniu mastu pripažintą žodžių tinklo duomenų struktūrą, tokiu būdu užtikrinant suderinamumą su kitomis kalbomis bei pritaikomumą išvestiniams produktams ir paslaugoms kurti.

3. Sukurtos 4 pažangios viešosios e. paslaugos:

  • E. paslauga „Paieška Žodžių prasmių tinkle“. Paslauga skirta paieškai lietuvių kalbos žodžių tinkle atlikti.
  • E. paslauga „E.rinkodara“. Paslauga skirta lietuvių kalbos išteklių panaudojimui rinkodaros tikslais: analizuoti ir kalbine informacija praturtinti klientų užklausas, vykdyti klientų nuomonių analizę, kurti naujus prekių ženklų vardų ar įmonių pavadinimus.
  • E. paslauga „E.sąvokos“. Paslauga skirta koncentruotai vienoje vietoje gauti visą informaciją apie dominančią sąvoką, t. y. sąvokos apibrėžtys, semantiniai požymiai, sąvoką išreiškiantys žodžiai, ryšiai, atitikmenys kitomis kalbomis ir kt.
  • E. paslauga „E.patarimai“. Paslauga sudarys sąlygas produktyviau naudotis lietuvių kalbos galimybėmis ir kurti naujus žodžius, padės puoselėti lietuvių kalbą ir skatins taisyklingą kalbos vartojimą, sudarys sąlygas sistemiškai pateikti ir vertinti įvairuojančius vartosenos reiškinius, greitai ir patogiai rasti patikimą informaciją.

Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą „E. kalba“ galima rasti adresu https://ekalba.lt.

Finansavimas: projektas bendrai finansuotas naudojantis Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemone (INEA/CEF/ICT/A2016/1331795, 2016-EU-IA-0122).

Trukmė: 2017 m. rugsėjis – 2019 m. vasaris (18 mėnesių).

Koordinatorius – Tilde (Latvija).

Partneriai: Lietuvių kalbos institutas, Kopenhagos universitetas (Danija), Arnio Magnussono islandų studijų institutas (Islandija), Estų kalbos institutas (Estija), Jožefo Stefano institutas (Slovėnija), TermNet (Austrija), Kalbos ir folkloro institutas (Švedija), Švedijos terminologijos centras.

Tikslas – naujų terminijos išteklių perdavimas į CEF eTranslation kalbos išteklių grandinę pagal tris konkretiems sektoriams skirtas sritis (sveikatos, verslo teisės ir vartotojų apsaugos), siekiant palaikyti skaitmeninių paslaugų infrastruktūras – e. sveikatos (eHealth), e. teisingumo (e-Justice) ir elektroninio ginčų sprendimo (Online Dispute Resolution).

Plačiau

Lietuvių kalbos institutas vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą ir Lietuvos mokslo tarybos administruojamą projektą „Trumpalaikė mokslinė išvyka į tarptautinę konferenciją Stanforde“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0111) pagal veiklos „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje“.

Projekto tikslas – kelti Raštijos paveldo tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Birutės Triškaitės mokslinę kompetenciją dalyvaujant ir skaitant pranešimą 2018 m. birželio 1–3 d. Stanfordo universitete (JAV) vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje The 2018 AABS Conference at Stanford University: The 100th Anniversary of Baltic Independence. Konferencijoje bus skaitomas pranešimas „The Acquisition of the Lithuanian Language in the 18th Century: The Case of Johann Jacob Quandt“.

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Lietuvių kalbos institutas vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą ir Lietuvos mokslo tarybos administruojamą projektą „Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0152) pagal veiklos „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje“.

Projekto tikslas – kelti Raštijos paveldo tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Mindaugo Šinkūno mokslinę kompetenciją dalyvaujant ir skaitant pranešimą 2018 m. birželio 1–3 d. Stanfordo universitete (JAV) vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje The 2018 AABS Conference at Stanford University: The 100th Anniversary of Baltic Independence. Konferencijoje bus skaitomas pranešimas „String Similarity Detection and Old Lithuanian Bible Translations“.

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonė „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projektas IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas (projekto kodas NR. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-005)

Projekto metu bus suskaitmeninti šeši lietuvių kalbos vienakalbiai (sinonimų, antonimų, frazeologijos, sisteminis, palyginimų ir dabartinės kalbos), penki dvikalbiai (lietuvių–latvių, latvių–lietuvių, lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių ir vokiečių–lietuvių) žodynai, Lietuvių kalbos žodyno pagrindinė ir papildymų, partizanų dainų, mįslių ir tikėjimo kartotekos. Taip pat bus sukurti du edukaciniai žaidimai „Rašyba“ ir „Kalbos turtai“, dvi nuotolinio mokymo programos (moduliai) „Lietuvių kalba pradedantiesiems“ ir „Slenksčio (pradedančiųjų lygio) paveikslėlių žodynas“. Taip pat bus praplėstas bei patobulintas šriftas „Palemonas“. Projekto metu bus sukurta lietuvių kalbos informacinė sistema, leisianti visuomenei nemokamai naudotis projekto metu suskaitmenintais lietuvių kalbos ištekliais bei sukurtomis mokymo priemonėmis.

Projektas įgyvendinamas kartu su Lietuvos edukologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Numatoma projekto pabaiga – 2014 m. spalio mėnuo.

Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje (META-NORD). Meta-Nord projekto kordinatorius Latvijos Tildė, projekto partneriai: Kopenhagos universitetas, Tartu universitetas, Bergeno universitetas, Helsinkio universitetas, Islandijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Geteborgo universitetas.

Projekto vadovė – doc. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė.

META-NORD

Nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. Institutas dalyvavo Europos Komisijos finasuojamame projekte „Baltijos ir Šiaurės šalių dalis atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje“ (META-NORD). Projektui vadovavo doc. dr. Jolanta Zabarskaitė. Kalbos technologijoms skirto projekto vienas iš pagrindinių tikslų buvo kurti daugiakalbę informacinę erdvę, telkti kalbos technologijas ir išteklius plėtojančią bendruomenę, sukurti atvirą kalbų išteklių, technologijų ir įrankių infrastruktūrą Baltijos ir Šiaurės šalims, pritaikytiną mokslo ir verslo tikslams. Tai yra viena iš didesnės europinės infrastruktūros META-NET dalių, apimanti danų, estų, suomių, islandų, latvių, lietuvių, norvegų ir švedų kalbas, turinčias mažiau nei po 10 milijonų kalbėtojų.

Remiamas META-NET iniciatyvos Institutas kartu su partneriais išleido Baltąją knygą „Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje“ (žr. http://www.meta-net.eu/whitepapers/volumes/lithuanian-lt), kurioje pateikiama lietuvių kalbos technologijų apžvalga, svarstomos perspektyvos, grėsmės ir siekiai. Visų META-NET šalių Baltosios knygos yra internete, žr. http://www.meta-net.eu/%20whitepapers/index_html/.

Be to, Institutas projekto metu aprašė savo sukurtų išteklių metaduomenis pagal Europos standartus atitinkančią META-SHARE sistemą. Projekto metu Institutas sukūrė META-SHARE saugyklą, kurioje šiuo metu laikomi Instituto ištekliai. Ši saugykla yra susieta su kitomis META-SHARE saugyklomis. Projekto metu Institutas pagal numatytus standartus atnaujino visus į META-SHARE sudėtus išteklius. Buvo sukurtos ir trijų išteklių duomenų bazės: Pavardžių žodyno duomenų bazė, Bendrinės kalbos žodyno leksikos duomenų bazė, Terminų sinonimijos duomenų bazė. Kartu su latviais ir estais Institutas sukūrė Teisės dokumentų duomenų bazę, kuria vėliau bus galima naudotis rengiant paralelinius tekstynus, kuriant vertimo programas ir pan.

Būdamas META-NET koordinatoriumi Lietuvoje, Institutas telkė visas Lietuvoje kalbos technologijas kuriančias institucijas. Į META-SHARE saugyklą sudėti kai kurie Vilniaus universiteto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto išteklių metaduomenys.

Instituto META-SHARE saugyklos interneto adresas

http://meta-share.lki.lt/.

Kitų šalių META-SHARE saugyklų adresai nurodyti projekto puslapyje

http://www.meta-nord.eu/.

Projekto META-NORD iniciatyva 2012 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta tarptautinė kalbų technologijoms skirta konferencija „Europos kalbos skaitmeniniame amžiuje: quo vadis“. Konferencijoje pranešimus skaitė įvairių institucijų atsotvai iš Lietuvos ir užsienio.

Nepriklausomi Europos Komisijos ekspertai META-NORD projektui skyrė aukščiausią įvertinimą (excellent progress). Kai kurios projekto veiklos viršijo numatytus tikslus ir padarė didelės įtakos tolesniam atvirųjų išteklių infrastruktūros vystymui Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Daugiau informacijos apie projektą META-NORD žr.

http://www.meta-nord.eu/.

Daugiau informacijos apie tarptautinį aljansą META-NET žr.

http://www.meta-net.eu/.

Pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto ,,Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę ,,Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (Visuotinė dotacija)“.

Projekto vadovė – prof. dr. (HP) Danguolė Mikulėnienė.

Projektas Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių  plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2.4 priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. Projekto vadovė – dr. Daiva Vaišnienė.

Plačiau apie projektą                                 Anketa

Lietuvių kalbos institutas drauge su Matematikos ir informatikos institutu, Socialinių tyrimų institutu ir dviem Vilniaus universiteto – imunologijos bei teorinės fizikos ir astronomijos – institutais, suburti Lietuvos mokslų akademijos inicijuoto projekto „Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą“, laimėjo konkursą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5. priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ gauti.

Pagal šį projektą ES struktūrinių fondų lėšomis dvejus metus iš dalies bus finansuojami Instituto rengiami kvalifikaciniai kursai ir vasaros kvalifikacijos mokyklos.

Kvalifikaciniai kursai

Siekiant integruoti lietuvių kalbotyrą į Europos Sąjungos erdvę būtina susipažinti su Vakarų šalių lingvistikos tradicijomis ir naujovėmis, žinoti, kokios problemos jose sprendžiamos, kokia metodika remiamasi. Tokia patirtis įgalintų mūsų kalbininkus dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, tarptautinių organizacijų veikloje, padėtų rengti tarptautinius mokslinius projektus ir straipsnius prestižiniams ES žurnalams. Kvalifikaciniai kursai leidžia per trumpą laiką iš geriausių Lietuvos ir užsienio specialistų pasisemti reikiamų žinių, susipažinti su bendrų interesų kolegomis iš kitų mokslo ir mokymo institucijų ir užmegzti ryšius su atvykusiais žymiausių užsienio mokslo centrų atstovais.

1. Morfologinė tipologija: lietuvių kalbos savitumas ir bendrieji pasaulio kalbų bruožai. 2006 m. rugsėjis

Gramatinės tipologijos pagrindai leidžia geriau suvokti, kas lietuvių kalbą sieja ne tik su giminiškomis, bet ir su labai skirtingos gramatinės sandaros kalbomis. Tai suteiks Lietuvos kalbininkų darbams tvirtesnius teorinius pamatus ir lyginamąją perspektyvą. Kita vertus, mūsų kalbininkams iškyla svarbi užduotis ir atsiveria didelės galimybės lietuvių kalbos medžiagą įvesti į tarptautinę lingvistinės tipologijos apyvartą. 3-ų dienų 18 akad. val. kursuose 15-ai Instituto darbuotojų paskaitas skaitys 3 užsienio lektoriai. Jose bus nagrinėjami morfologinės tipologijos metodikos pagrindai ir apžvelgiami naujausi šios kalbos mokslo šakos tyrimai.

 Ataskaita

2. Europos Sąjungos kalbų leksikografija: tradicijos ir naujovės. 2007 m. vasaris

Siekiant supažindinti su Europos Sąjungos šalių leksikografijos tradicijomis ir dabartine būkle, leksikografinio darbo naujovėmis rengiami 3-ų dienų 18 akad. val. kursai 15-ai instituto darbuotojų. Paskaitas skaitys 2 užsienio ir 1 Lietuvos lektorius. Tikimasi lietuvių leksikografams suteikti naujų idėjų, padidinti jų aktyvumą ir paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

 Ataskaita

3. Kalba ir visuomenė: sociolingvistikos tyrimai Europos Sąjungos valstybėse. 2007 m. balandis

Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos tyrimus būtina kuo esmingiau pagrįsti teoriniais sociolingvistikos pagrindais ir vykdyti pagal Vakarų Europoje įprastą jų metodiką. Tai leistų atnaujinti šią lietuvių kalbotyros šaką, padarytų ją įdomią ne tik specialistams, bet ir visuomenei. Be to, sociolingvistikos tyrimai padėtų geriau suvokti dabartinės lietuvių kalbos vartojimo ypatumus ir leistų efektyviau ieškotų būdų ją pritaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio ir modernėjančios visuomenės keliamų reikalavimų. Kursuose bus nagrinėjama sociolingvistikos tyrimų metodika ir jos taikymo lietuvių kalbai tirti teikiamos galimybės. 2-ų dienų 12 akad. val. kursai skirti 15-iai Instituto darbuotojų. Kursuose dirbs 2 užsienio lektoriai.

 Ataskaita I

 Ataskaita II

4. Sintaksinė tipologija: savita ir visuotina lietuvių kalbos gramatinėje sandaroje. 2007 m. gegužė

Kalbos gramatinė sandara geriausiai atskleidžia jos savitumą. Gretinimas su kitomis pasaulio kalbomis leidžia atskleisti ir išryškinti tas kalbos ypatybes, kurios pasaulio kalbų kontekste yra retos ir savitos. Geresnis lietuvių kalbos gramatinės sandaros savitumo suvokimas leistų tiksliau ir nuodugniau jį ištirti bei aprašyti. Tai išplėstų lietuvių kalbotyros tyrimų lauką, įtrauktų ją į lingvistinės tipologijos akiratį. 3-ų dienų 18 akad. val. kursai 15-iai Instituto darbuotojų. Paskaitas skaitys 3 užsienio lektoriai. Sėkmingi kursai leistų tikėtis įdomių publikacijų užsienio lingvistikos periodikoje ir tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo apraiškų.

 Ataskaita

5. Onomastikos tyrimai Europos Sąjungoje. 2007 m. rugsėjis

Kursuose numatoma supažindinti su Europos Sąjungos šalyse vykdomais onomastikos tyrimais, jų problematika, metodika ir rezultatais. Tai leistų užmegzti ar sustiprinti Lietuvos vardyno tyrėjų ryšius su Europos onomastikos specialistais ir palengvintų jų dalyvavimą tarptautinėse šios kalbos mokslo šakos tyrėjų konferencijose bei bendruose projektuose. 2-ų dienų 12 akad. val. kursai skirti 10-iai Instituto darbuotojų. Paskaitas skaitys 2 užsienio lektoriai.

 Ataskait

6. Aktualūs šiuolaikinės terminologijos klausimai. 2007 m. spalis

Gera terminų sistema – būtina sėkmingo mokslo sistemos funkcionavimo sąlyga. Tam, kad Lietuvos terminologija atsinaujintų ir išeitų į tarptautinius vandenis, reikia ne tik išmanyti Europos terminologijos istoriją, bet ir žinoti, kokios problemos jai iškyla globalizacijos bei sparčios ekonominės plėtros sąlygomis ir kaip šios problemos sprendžiamos. 2-ų dienų 12 akad. val. kursuose 10-iai Instituto darbuotojų numatoma supažindinti su Europos terminologijos mokyklomis ir teorinio bei praktinio šiuolaikinės terminologijos darbo naujovėmis. Paskaitas skaitys ir pratyboms vadovaus 1 užsienio ir 1 Lietuvos lektorius.

 Ataskaita

Vasaros kvalifikacinės mokyklos

Vasaros mokyklos teikia daugiausia galimybių efektyviai susižinti su geriausių Europos Sąjungos kalbos mokslo centrų patirtimi.. Ne tik paskaitos, bet ir praktiniai užsiėmimai, asmeninė pažintis ir betarpiškas bendravimas su šių centrų mokslininkais skatins bendrų publikacijų, bendrų tarptautinių mokslo tiriamojo ir taikomojo darbo projektų vykdymą, bendrų mokslo renginių organizavimą ir tokiu būdu padės lietuvių kalbotyrai integruotis į Europos Sąjungos lingvistiką, palengvins jų priėmimą į tarptautines kalbininkų organizacijas.

1. Kalbinis savitumas modernėjančioje visuomenėje: lietuvių kalbos tarmės. 2006 m. liepa

Mokyklos tikslas – atsižvelgiant į esamą lietuvių kalbos tarmių būklę ir tarminio kalbėjimo vertinimą turimą tarmių medžiagos rinkimo, skelbimo ir tyrimų metodiką pritaikyti dabartinėms Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sąlygoms. Mokykla vyks tarminėje aplinkoje, Lietuvos kaimo vietovėje, pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktiniams užsiėmimas. Dialektologijos metodikos atnaujinimas ir paskleidimas leis geriau fiksuoti ir ištirti Lietuvoje vykstančius tarminio kalbėjimo procesus, o tai viena vertus, leis geriau spręsti esmines tautinio identiteto išsaugojimo ir stiprinimo problemas, kita vertus, lietuvių tarmėtyros metodiką ir problematiką priartins prie Europos dialektologijos.

5-ių dienų, 28 akademinių valandų mokykla skirta 20-iai dalyvių (iš jų 10 – Instituto darbuotojai). Mokyklai vadovaus 1 užsienio ir 4 Lietuvos lektoriai.

 Ataskaita

2. Europos kalbotyra: kryptys ir metodai. 2006 m. rugpjūtis

Tarptautinėje vasaros mokykloje siekiama mūsų jaunus dėstytojus ir mokslininkus supažindinti su kai kuriomis svarbesnėmis XX amžiaus Europos lingvistikos kryptimis ir metodais. Paskaitų, pratybų ir diskusijų metu bus nagrinėjami teoriniai ir praktiniai kalbų gramatinės sandaros tyrimo bei aprašymo dalykai, diegiamas įvairialypis požiūris į kalbos reiškinius, aiškinamos užsienio lingvistikos sąvokos ir terminai.

4-ių dienų 24 auditorinių valandų mokykloje 40-iai dalyvių (iš jų 10 – Instituto darbuotojai) paskaitas skaitys 2 užsienio ir 2 Lietuvos lektoriai.

 Ataskaita

3. Baltijos šalių jaunųjų terminologų vasaros mokykla. 2006 m. rugpjūtis – rugsėjis

Sparčios technologijų ir ekonomikos plėtros sąlygomis vis didėjant terminologijos vaidmeniui būtina stiprinti terminologų gretas ir ugdyti naują šios taikomosios kalbotyros šakos kartą. Mokyklos tikslas – jaunuosius Baltijos šalių terminologus supažindinti su šiuolaikinės Europos terminologijos problemomis: teorijos naujovėmis, technologiniu procesu, terminologijos duomenų modeliavimu, naudojimosi Internetu kaip terminologijos šaltiniu, autoriaus teisėmis terminologijos darbe.

5-ų dienų, 30 akademinių valandų mokykla 20-iai klausytojų (iš jų 10 – Instituto darbuotojai). Paskaitas skaitys 2 užsienio ir3 Lietuvos lektoriai.

 Ataskaita

4. Regioninės kultūros savitumas: tarmės. 2007 m. liepa

5-ių dienų 28 akademinių valandų mokykloje 20-iai dalyvių (iš jų 10 – Instituto darbuotojai) bus nagrinėjamos aktualios tarminio lietuvių kalbos susiskaidymo, tarmės kaip regioninės kultūros raiškos pagrindo, tarmių kaitos ir kontaktų su kitomis kalbinės raiškos formomis bei kitos temos. Paskaitas skaitys ir pratyboms vadovaus 3 Lietuvos ir 2 užsienio lektoriai.

 Ataskaita

5. Europos lingvistinės mokyklos. 2007 m. rugpjūtis

Nagrinėjamos didžiausią poveikį Europos kalbotyrai padariusios, įtakingiausios XX a. mokyklos: jų ištakos, raida, teoriniai pagrindai, metodika, pagrindinės sąvokos ir terminai. Nemaža dėmesio skiriama nagrinėjamų teorijų pritaikymo lietuvių kalbai tirti galimybėms. Mokykla skatina įvairių šakų lingvistų bendradarbiavimą, bendrus projektus, leidžia užmegzti ryšius su užsienio kolegomis, stiprina teorinius lietuvių kalbotyros pamatus ir Lietuvos kalbininkų konkurencingumą.

 Ataskaita

4-ių dienų 24 auditorinių valandų mokykla skirta 40-iai dalyvių (iš jų 10 – Instituto darbuotojai). Paskaitas skaitys 3 užsienio ir 1 Lietuvos lektorius.

Nuoširdžiai kviečiame Instituto darbuotojus aktyviai dalyvauti projekto renginiuose ir skelbiamuose konkursuose! Informacija apie projekto veiklas bus skelbiama Instituto lentoje, Instituto interneto svetainėje ir periodinėje spaudoje.

Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.5. priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projektas

„NACIONALINIO TAPATUMO IŠSAUGOJIMAS GLOBALIZACIJOS SĄLYGOMIS: SOCIALINIŲ HUMANITARINIŲ MOKSLŲ DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMAS IR PODIPLOMINIŲ STUDIJŲ MODELIO SUKŪRIMAS”

(sutartis Nr. ESF/2004/2.5.0-03-404/BPD-175/ParS-12500-596)
     Lietuvių kalbos institutas (kaip partneris) su Vilniaus universitetu (vykdytojas) ir Vytauto Didžiojo universitetu (kitas partneris) dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamame projekte „Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas“.
Projektu siekiama dviejų tikslų: doktorantūros studijas atnaujinti tarpdalykiniais kursais, kurie padėtų teorinius pagrindus nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis tyrimams, ir sukurti podiplominių studijų modulį, kuris leistų jauniems mokslo daktarams įgyti papildomų kvalifikacinių gebėjimų (visų pirma nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje).
Lietuvoje dar nėra aprobuotos ir efektyviai veikiančios mokslo daktarų kvalifikacijos kėlimo ir tęstinių studijų (postdoctoral studies) sistemos, kuri jaunus mokslo daktarus skatintų siekti mokslinės karjeros, visų pirma prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje. Remiantis užsienio šalių universitetų ir kitų mokslo įstaigų mokslo daktarams skirtų studijų sistemų analize mokslo daktarams tikslinga organizuoti podiplomines studijas. Tokių studijų organizavimas daugelio užsienio šalių universitetų ir kitų mokslo įstaigų yra pripažintas kaip efektyviausia mokslo daktarų įsitvirtinimo šiuolaikiname mokslo pasaulyje forma. Podiplominės studijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityse paprastai trunka apie penkerius metus -jų metu mokslo daktarai ne tik įtvirtina savarankiško mokslinio darbo įgūdžius, bet (ir tai svarbiausia) suformuoja savo tolesnės akademinės karjeros metmenis: tiriamojo darbo problematiką, dėstomų kursų spektrą, tarptautinės mokslinės apyvartos ir kontaktų bagažą.
Sėkmingai įgyvendinus projektą būtų sukurta doktorantūros studijų sistema ir pavyzdinis podiplominių studijų modelis, kurie galėtų būti taikomi ir kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose užtikrinant kvalifikacijos kėlimo ir tęstines studijas, parengiančias darbo rinkos ir mokslo poreikius atitinkančius specialistus.
Prrojektas bus vykdomas nuo 2006 m. birželio iki 2008 m. gegužės mėnesio. Daugiau informacijos apie projektą ieškokite adresu http://www.postdoc.fsf.vu.lt

2005–2006 m. dalyvauta Europos Komisijos projekte EuroTermBank (Europos terminologijos išteklių rinkimas, bendradarbiaujant terminologijos institucijoms). Žr. rezultatą.

Išleista knyga Towards Consolidation of European Terminology Resources: Experience and Recommendations from EuroTermBank Project. Edited by S. Rirdance, A. Vasiļjevs. Authors and contributors: Albina Auksoriūtė…, Asta Mitkevičienė…, Robertas Stunžinas [et. al.]. Riga: Tilde, 2006.