{"id":9137,"date":"2017-06-27T18:55:55","date_gmt":"2017-06-27T20:55:55","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=9137"},"modified":"2017-06-27T18:56:07","modified_gmt":"2017-06-27T20:56:07","slug":"acta-linguistica-lithuanica-46","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/en\/acta-linguistica-lithuanica-46\/","title":{"rendered":"Acta Linguistica Lithuanica 46"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

<\/p>\n

TURINYS<\/strong><\/div>\n

 <\/p>\n

S<\/strong>traipsniai<\/strong><\/a><\/div>\n

Kazimieras Gar\u0161va. Lietuvi\u0173 kalbos gars\u0173 fonologin\u0117s interpretacijos<\/p>\n

Laima Grumadien\u0117.\u00a0Dabartin\u0117s ra\u0161omosios lietuvi\u0173 kalbos da\u017eninis \u017eodynas<\/em>\u00a0ir jo baz\u0117<\/p>\n

Art\u016bras Jud\u017eentis. Naujas \u017evilgsnis i lietuviu kalbos daiktavard\u017eiu gimines kategorij\u0105<\/p>\n

Vaida Knabikait\u0117. Lingvistin\u0117s stilistikos u\u017euomazgos Prano Skard\u017eiaus ir Petro Joniko darbuose<\/p>\n

Jurgita Macien\u0117. Deminutyv\u0173 seka ir funkcionavimas tekste<\/p>\n

Jurgita Mikelionien\u0117. Analogija lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai<\/p>\n

Rolandas Mikulskas. ,,Kablio\u201d fig\u016bros nominacin\u0117s sistemos rai\u0161ka lietuvi\u0173 kalbos tarm\u0117se<\/p>\n

Marija Razmukait\u0117. Lietuvos sudurtini\u0173 oikonim\u0173 darybos bruo\u017eai<\/p>\n

Loreta Sem\u0117nien\u0117. Auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio b\u016bdvard\u017ei\u0173 valentingumas<\/p>\n

Egidijus Zaikauskas. \u0160nekos akto dalyvi\u0173 strategija, socialiniai vaidmenys ir tipai lietuvi\u0173 kalboje<\/p>\n

Vida \u017dilinskiene. Gramatini\u0173 form\u0173 vartojimas lietuvi\u0173 kalbos moksliniame stiliuje<\/p>\n

Pastabos<\/a><\/strong><\/p>\n

Vytautas Vitkauskas. Kir\u010diuo\u010di\u0173 mi\u0161imas<\/p>\n

Vytautas Vitkauskas. D\u0117l up\u0117vard\u017eio\u00a0Dan\u0117<\/em><\/p>\n

Guido Michelini. Keletas pastab\u0173 apie pa\u017ei\u016bras \u012f seniausi\u0173 lietuvi\u0173 kalbos paminkl\u0173 leidim\u0105<\/p>\n

Recenzijos<\/strong><\/a><\/p>\n

E. Jakaitien\u0117, S. Berg-Olsen,\u00a0Lietuvi\u0173-norveg\u0173 kalb\u0173 \u017eodynas<\/em>(Dalia Barauskait\u0117 Mikkelsen)<\/p>\n

O. \u0160ef\u010dik, B. Vykypel, eds.,\u00a0Grammaticus. Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata<\/em>\u00a0(Axel Holvoet)<\/p>\n

A. Rosinas,\u00a0Mikalojaus Dauk\u0161os tekst\u0173 \u012fvard\u017ei\u0173 semantin\u0117 ir morfologin\u0117 strukt\u016bra<\/em>\u00a0(J\u016brat\u0117 Paj\u0117dien\u0117)<\/p>\n

Nauj\u0173 darb\u0173 ap\u017evalga<\/strong><\/a><\/strong><\/p>\n

Lithuanian linguistics 1998-2002: Studies published outside Lithuania (Aleksej Andronov, Rick Derksen)<\/p>\n

Personalia<\/a><\/p>\n

Akademikas Jurijus Stepanovas ir lietuvi\u0173 kalba (R. Venckut\u0117, K. Gar\u0161va, O. Poliakovas)<\/p>\n

Rus\u0173 bulgaristika ir Lietuva (A. Vidugiris)<\/p>\n

Nuo dalely\u010di\u0173 iki sintaks\u0117s visumos. Prof. V. Labu\u010dio 70-ies met\u0173 sukak\u010diai (A. Jud\u017eentis)<\/p>\n

In memoriam<\/a><\/p>\n

Antons Breidaks (A. Sabaliauskas)<\/p>\n

Olegas Truba\u010diovas (A. Sabaliauskas)<\/p>\n

Santraukos<\/a><\/strong><\/p>\n

Kazimieras Gar\u0161va<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos gars\u0173 fonologin\u0117s interpretacijos<\/p>\n

 <\/p>\n

Straipsnyje fonologi\u0161kai interpretuojamos periferin\u0117s fonemos, balsi\u0173 kiekyb\u0117, dvibalsiai (ypa\u010d [ie<\/em>], [uo<\/em>]), afrikatos, mink\u0161tieji priebalsiai.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalboje yra 10 balsi\u0173 fonem\u0173 (6 ilgosios ir 4 trumposios) ir viena periferin\u0117 fonema (trumpoji\u00a0o<\/em>), vartojama tik svetimos kilm\u0117s \u017eod\u017eiuose.<\/p>\n

Balsi\u0173 kiekyb\u0119 papras\u010diau yra interpretuoti, priskiriant j\u0105 segmentiniam lygmeniui. Papildomu tam duomenu suteikia rytu auk\u0161tai\u010di\u0173 tarm\u0117s, kuri\u0173 balsi\u0173 kiekyb\u0117 labiau priklauso nuo kir\u010dio. Laikom\u0117s nuomon\u0117s, kad supersegmentin\u0117 tam tikro fonologinio po\u017eymio interpretacija b\u016btina tik tada, kai ne\u012fmanoma rasti fonemos – to rei\u0161kinio centro.<\/p>\n

Dar daugiau prie\u017eas\u010di\u0173 yra laikyti dvibalsius\u00a0ie<\/em>,\u00a0uo<\/em>\u00a0dviej\u0173 fonem\u0173 junginiais: jie i\u0161 dalies gali b\u016bti pakei\u010diami kitomis fonemomis (nors d\u0117l to yra diskutuojama), dvibalsis\u00a0uo<\/em>\u00a0gali skilti ir \u012f du skiemenis. Pagal kai kuriuos paskutiniuosius instrumentinius tyrin\u0117jimus min\u0117tieji dvibalsiai yra kiek ilgesni u\u017e ilguosius balsius. Laikydamiesi ma\u017eiausio inventoriaus principo, \u012ftariamus segmentus laikome dviej\u0173 fonem\u0173 junginiais, kai tik \u012fmanoma logi\u0161kiau, nuosekliau, sistemingiau apra\u0161yti fonologin\u00e6 sistem\u0105.<\/p>\n

Bendrin\u0117je lietuvi\u0173 kalboje ir daugelyje tarmi\u0173 dabar yra 45 priebalsiai, i\u0161 j\u0173 37 fonemos ir 8 periferin\u0117s fonemos, tariamos nesenuose skoliniuose ir jaustukuose, garsa\u017eod\u017eiuose.<\/p>\n

Kietieji bei mink\u0161tieji priebalsiai ir prie\u0161akiniai bei u\u017epakaliniai balsiai sudaro savoti\u0161k\u0105 \u201epapildom\u0105j\u0105 distribucij\u0105\u201c: mink\u0161tieji priebalsiai eina prie\u0161 prie\u0161akines eiles balsius (ir mink\u0161tuosius priebalsius), o prie\u0161akiniai balsiai – po mink\u0161tuju priebalsiu. Bemoli\u0161kumo-diezi\u0161kumo po\u017eymis apima vis\u0105 skiemeni ir kartais net du skiemenis, plg.\u00a0al\u2019p\u2019t\u2019i<\/em>. D\u0117l to \u0161i\u0105 \u201easimiliacij\u0105\u201c pagal diezi\u0161kum\u0105 b\u016bt\u0173 galima priskirti ir supersegmentiniam lygmeniui. Mink\u0161tumo po\u017eym\u012f palikti priebalsiams pagal tradicij\u0105 si\u016blome d\u0117l to, jog \u0161is sprendimas nekomplikuoja kalbos praktikos.<\/p>\n

Periferini\u0173 lietuvi\u0173 kalbos \u0161nekt\u0173 priebalsi\u0173 kietinim\u0105 stimuliavo gretimos slav\u0173 kalbos.<\/p>\n

Afrikatos dviej\u0173 fonem\u0173 junginiais nelaikomos, kadangi abi teori\u0161kai i\u0161skiriamos j\u0173 dalys suaug\u00e6, nei\u0161siskiria jokioje pozicijoje, foneti\u0161kai gali nesutapti su junginiais\u00a0ts<\/em>,\u00a0t\u0161<\/em>. Afrikat\u0173 trukm\u0117 artima kit\u0173 priebalsi\u0173 trukmei.<\/p>\n

Laima Grumadien\u0117<\/p>\n

Dabartin\u0117s ra\u0161omosios lietuvi\u0173 kalbos da\u017eninis \u017eodynas<\/em>\u00a0ir jo baz\u0117<\/p>\n

\u0160iais informacini\u0173 technologij\u0173 laikais naujos kalbinink\u0173 darbo priemon\u0117s neretai yra susijusios su elektronin\u0117mis duomen\u0173 baz\u0117mis, o \u0161ios – su lingvostatistiniais leidiniais. Kol kas Lietuvoje labiau vertinami pastarieji, nors ir jais palyginti ma\u017eai tesinaudojama. Susir\u016bpinim\u0105 kelia tai, kad daugelis elektronini\u0173 lituanistini\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 nepritaikomos darbui su kompiuterin\u0117mis programomis – jos t\u0117ra elektronin\u0117s kartotek\u0173 versijos. problemi\u0161ki lieka kodavimo unifikavimo principai, senstan\u010di\u0173 elektronini\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173 perk\u0117limo \u012f auk\u0161tesnes kompiuterines versijas klausimai ir vie\u0161umas, t.y. bazi\u0173 prieinamumas.<\/p>\n

Straipsnyje pristatoma Vidos \u017dilinskienes ir Laimos Grumadienes\u00a0Dabartin\u0117s ra\u0161omosios lietuvi\u0173 kalbos da\u017eninio \u017eodyno\u00a0<\/em>elektronin\u0117 duomen\u0173 baz\u0117: sudarymo principai, apimtis, morfologi\u0161kai anotuoti duomenys. \u0160ios duomen\u0173 baz\u0117s (1 200 000 \u017eod\u017ei\u0173 pavartojim\u0173), skirtinos Brown, LOB tipo tekstynams, sudarymo principai skiriasi nuo kitos did\u017eiausios elektronin\u0117s dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos duomen\u0173 baz\u0117s –\u00a0Vytauto Did\u017eiojo universiteto Lietuviu kalbos tekstyno\u00a0<\/em>(apie \u00a060\u00a0000\u00a0000\u00a0 \u017eod\u017eiu pavartojimu) tuo, kad pirmoji remiasi Lietuvoje tebekultivuojama Prahos lingvistinio burelio bendrines kalbos kaip pagrindiniu kalbos funkciniu stiliu sumos samprata, o antroji artimesne Amerikos lingvistu propaguojamai standartines kalbos kaip visos vie\u0161ai vartojamos ra\u0161omosios ir \u0161nekamosios kalbos atstojamosios sampratai.<\/p>\n

Dabartin\u0117s ra\u0161omosios lietuvi\u0173 kalbos da\u017eninio \u017eodyno\u00a0<\/em>elektronin\u0117 duomen\u0173 baz\u0117 yra morfologi\u0161kai anotuota, jos pagrindu publikuoti du da\u017eniniai antra\u0161tini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u017eodynai, parengtas publikuoti morfologini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 form\u0173 \u017eodynas, taip pat i\u0161leisti minimalieji lietuvi\u0173-rus\u0173 kalb\u0173 \u017eodynai. \u0160ios duomen\u0173 baz\u0117s istorija rodo, kad Lietuvoje teb\u0117ra aktualus per\u0117jimo tiesiogiai dirbti su elektronin\u0117mis duomen\u0173 baz\u0117mis, o ne su lingvostatistiniais leidiniais klausimas.<\/p>\n

Art\u016bras Jud\u017eentis<\/p>\n

Naujas \u017evilgsnis i lietuviu kalbos daiktavad\u017eiu gimines kategorij\u0105<\/p>\n

Straipsnyje parodoma morfologijos ir semantikos s\u0105veika lietuviu kalbos daiktavard\u017eiu gimines kategorijoje bei jos sintaksine realizacija. Daiktavard\u017eiu gimine laikoma gramatine kategorija, rei\u0161kiama skirtingomis linksniavimo paradigmomis ir santykiu su derinamaisiais \u017eod\u017eiais.<\/p>\n

Morfologi\u0161kai rei\u0161kiam\u0105 gimin\u017c turi tik linksniuojamieji lietuviu kalbos daiktavard\u017eiai. Dauguma ju giminemis nekaitomi, o turi vienos kurios nors gimines – vyri\u0161kosios arba moteri\u0161kosios – formas. Giminemis kaitomi daugelis lietuviu kalbos asmenu pavadinimu pagal profesij\u0105, veiklos pobudi ir pan., pvz.,\u00a0mokytojas<\/em>–\u00a0mokytoja<\/em>,\u00a0vairuotojas<\/em>\u00a0–\u00a0vairuotoja<\/em>,\u00a0valytojas<\/em>\u00a0–\u00a0valytoja<\/em>,\u00a0sargas<\/em>\u00a0–\u00a0sarg\u0117<\/em>. Nelinksniuojam\u0173j\u0173 (kit\u0173 kalb\u0173 kilm\u0117s) daiktavard\u017ei\u0173 gimin\u0117 nustatoma pagal j\u0173 semantik\u0105 arba sutartiniu pagrindu.<\/p>\n

Daugumos lietuvi\u0173 kalbos daiktavard\u017ei\u0173 semantin\u0117 ir morfologin\u0117 gimin\u0117 sutampa. Tokie asmenis ir kai kuriuos gyv\u016bnus \u017eymintys daiktavard\u017eiai yra semantinio, kiti – sintaksinio derinimo tipo. Tik nedidel\u0117s dalies asmenis \u017eymin\u010di\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 semantin\u0117 ir morfologin\u0117 gimin\u0117 skiriasi. \u0160i\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 yra trys grup\u0117s:<\/p>\n

a) vyri\u0161kosios lyties asmenis \u017eymintys moteri\u0161kosios morfologines gimines daiktavard\u017eiai (vaidila<\/em>,\u00a0d\u0117d\u0117<\/em>\u00a0ir kt.) derinami pagal semantik\u0105;<\/p>\n

b) abiej\u0173 ly\u010di\u0173 asmenis pagal neigiamas ypatybes pavadinantys vyri\u0161kosios (strakalas<\/em>\u00a0ir kt.) arba moteri\u0161kosios (akipl\u0117\u0161a<\/em>,\u00a0m\u0117m\u0117<\/em>\u00a0ir kt.) morfologin\u0117s gimin\u0117s daiktavard\u017eiai taip pat derinami pagal semantik\u0105;<\/p>\n

c) pavieniai pagal veiklos pob\u016bd\u012f ar profesij\u0105 abiej\u0173 ly\u010di\u0173 asmenis pavadinantys vyri\u0161kosios (modelis<\/em>\u00a0ir kt.) arba moteri\u0161kosios (balerina<\/em>\u00a0ir kt.) morfologin\u0117s gimin\u0117s daiktavard\u017eiai tais atvejais, kai referento lytis ir morfologin\u0117 gimin\u0117 skiriasi, derinami ir pagal form\u0105, ir pagal semantik\u0105.<\/p>\n

Vaida Knabikait\u0117.<\/p>\n

Lingvistin\u0117s stilistikos u\u017euomazgos Prano Skard\u017eiaus ir Petro Joniko darbuose<\/p>\n

Straipsnyje ap\u017evelgiami Prano Skard\u017eiaus ir Petro Joniko po\u017eiuriai i stilistikos objekt\u0105 XX-ojo am\u017eiaus ketvirtame de\u0161imtmetyje. Aptariama Ch. Bally ir Prahos kalbotyros mokyklos itaka Skard\u017eiaus ir Joniko idejoms. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybes laikotarpiu bendrines kalbos funkciniai stiliai bei ju tyrimas tebebuvo silpnai i\u0161vystyti. Literaturinio, publicistinio, mokslinio ir dalykinio stiliu kurimas ketvirtame de\u0161imtmetyje paskatino Jonik\u0105 ir Skard\u017eiu pradeti lietuviu kalbos stilistikos tyrimus ir suformuluoti ju tikslus bei metodus.<\/p>\n

Jonikas pirmasis Lietuvoje prad\u0117jo populiarinti Prahos mokyklos po\u017ei\u016br\u012f \u012f funkcinius kalbos stilius ir funkcin\u0119 stilistik\u0105 apskritai. Be to, jis buvo pirmasis Lietuvos kalbininkas, prad\u0117j\u0119s tyrin\u0117ti poetin\u0119 kalb\u0105, kuriai b\u016bdingi stiprus teksto autonomi\u0161kumas ir nukrypimai nuo kalbos normos.<\/p>\n

Skard\u017eius, remdamasis Bally, Vosslerio ir Spitzerio pa\u017eiuromis, pasiule detaliausi\u0105 stilistikos skirstym\u0105. Jo nuomone, stilistikos objektas apima: (1) funkciniu stiliu klasifikavim\u0105, (2) kalbos stilistiniu i\u0161tekliu tyrimus, (3) tautinio stiliaus kurim\u0105 ir (4) individualaus stiliaus tyrimus. Jis, be to, sieke apibre\u017eti ir istorines stilistikos objekt\u0105.<\/p>\n

Nepalankios istorin\u0117s s\u0105lygos (karas ir okupacija) ilgesniam laikui sustabd\u0117 stiliaus diferenciacijos tyrimus. Jie buvo prat\u0119sti tik \u0161e\u0161tame de\u0161imtmetyje. Juozas Pik\u010dilingis, kuris laikomas lietuvi\u0173 lingvistin\u0117s stilistikos pradininku, jos teorinius pagrindus i\u0161d\u0117st\u0117 savo\u00a0Lietuvi\u0173 kalbos stilistikoje\u00a0<\/em>(1971, 1975). Skard\u017eius JAV lietuviu spaudoje i\u0161spausdino teigiam\u0105 knygos pirmosios dalies recenzij\u0105. Jis pritare Pik\u010dilingio po\u017eiuriui i bendrines kalbos ir stiliaus santyki. Kiti lietuviu kalbininkai Pik\u010dilingio darbo tr\u016bkumu laik\u0117 tai, kad jis neskiria lingvistin\u0117s stilistikos ir kalbos kult\u016bros tiksl\u0173.<\/p>\n

Jurgita Macien\u0117<\/p>\n

Deminutyv\u0173 seka ir funkcionavimas tekste<\/p>\n

Deminutyvai – ma\u017eybines malonines reik\u0161mes \u017eod\u017eiai, padaryti su ivairiomis priesagomis, lietuviu kalbotyroje yra priskiriami stilistinei kalbos sistemai. Toks priskyrimas yra budingas tik toms kalboms, kuriose deminutyvu yra daugiau, kur jie vartojami da\u017eniau, ivairiau, ir ju vaidmuo tekstuose ry\u0161kesnis. Ma\u017eybiniu maloniniu \u017eod\u017eiu kaip i\u0161rai\u0161kingumo priemones budingum\u0105 lietuviu kalbai pirmiausia patvirtina tautosakos kuriniuose, senuosiuose Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos ra\u0161tuose pavartoti deminutyviniai vediniai.<\/p>\n

Dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117tojai i\u0161samiausiai yra i\u0161analizav\u0119 deminutyv\u0173 daryb\u0105, atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f j\u0173 aksiologin\u012f aspekt\u0105, ta\u010diau beveik nenagrin\u0117tas deminutyv\u0173 funkcionavimas tekste.<\/p>\n

Tekste deminutyvai vartojami \u012fvairiai: greta pamatinio \u017eod\u017eio (kontaktin\u0117 pad\u0117tis) arba labiau nuo jo nutol\u0119 (distancin\u0117 pad\u0117tis). Kuo atstumas didesnis, tuo deminutyvo atliekama siejamoji funkcija yra silpnesn\u0117, sunkiau pastebima. Pamatinio \u017eod\u017eio at\u017evilgiu deminutyviniai vediniai da\u017eniausiai u\u017eima postpozicij\u0105, du kartus re\u010diau – prepozicij\u0105, arba vartojamas dvieju deminutyvu derinys (pana\u0161iai tiek pat kartu, kiek ir prepozici\u0161kai).<\/p>\n

I\u0161analizavus surinktus pavyzd\u017eius (straipsnyje pateikiami pavyzd\u017eiai yra paimti i\u0161 VDU Kompiuterines lingvistikos centro sudaryto tekstyno ir pa\u010dios autor\u0117s surinkti i\u0161 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, publicistikos), pasteb\u0117ta, kad tikslinga skirti keturias deminutyv\u0173 funkcijas tekste: dvi pagrindines (susijusias su deminutyv\u0173 daryba) – tikslinam\u0105j\u0105 ir vertinam\u0105j\u0105, bei dvi papildomas – estetin\u0119 ir teksto siejam\u0105j\u0105. Visos keturios funkcijos yra susijusios tarpusavyje, deminutyvas gali atlikti kelet\u0105 j\u0173 viename kontekste. Priklausomai nuo deminutyvinio vedinio vietos pamatinio \u017eod\u017eio at\u017evilgiu, nuo to paties ar skirtingo denotato (referento) \u017eym\u0117jimo, min\u0117tosios funkcijos i\u0161ry\u0161k\u0117ja skirtingai.<\/p>\n

Deminutyvas, tekste u\u017eimdamas postpozicij\u0105, gali atlikti visas keturias funkcijas: tikslinam\u0105j\u0105 ir estetin\u0119, kai pamatinis \u017eodis ir deminutyvinis vedinys \u017eymi skirtingus referentus, bei vertinam\u0105j\u0105 ir teksto siejam\u0105j\u0105, kai pamatinis \u017eodis ir deminutyvinis vedinys \u017eymi t\u0105 pati denotat\u0105 (ar bent referent\u0105).<\/p>\n

Deminutyvin\u012f vedin\u012f vartojant prepozici\u0161kai, tekste i\u0161ry\u0161k\u0117ja trys jo funkcijos: tikslinamoji, kai deminutyvas ir jo kontekstinis sinonimas \u017eymi skirtingus referentus; vertinamoji, kai deminutyvinis vedinys ir jo kontekstinis pakaitas \u017eymi t\u0105 pat\u012f referent\u0105; estetin\u0117, kai deminutyvinis vedinys ir pamatinis \u017eodis vartojami poezijoje d\u0117l rimo bei ritmo, \u017eymi t\u0105 pat\u012f arba skirtingus referentus.<\/p>\n

Kada vartojamas dviej\u0173 deminutyv\u0173 derinys, vediniai atlieka visas keturias funkcijas, tik vertinamoji ir tikslinamoji susijusios itin glaud\u017eiai; deminutyvai \u017eymi t\u0105 pat\u012f arba skirtingus referentus.<\/p>\n

Kartais deminutyv\u0173 atliekamas funkcijas dar pabr\u0117\u017eia, sustiprina kontekste vartojamos kitos stiliaus priemon\u0117s, ypa\u010d epitetai, stiliaus fig\u016bros.<\/p>\n

Jurgita Mikelionien\u0117<\/p>\n

Analogija lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017ei\u0173 daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai<\/p>\n

Sinchronini\u0173 darybini\u0173 proces\u0173 analiz\u0117 neatsiejama nuo nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 atsiradimo s\u0105lyg\u0173 ir b\u016bd\u0173 apra\u0161ymo. Kai kalbama apie naujus \u017eod\u017eius, netgi apibr\u0117\u017eiant neologizm\u0105, neretai akcentuojamos tik ekstralingvistin\u0117s j\u0173 atsiradimo prie\u017eastys (poreikis \u012fvardyti naujai atsiradusius daiktus, rei\u0161kinius, s\u0105vokas). \u0160iame straipsnyje norima atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f analogij\u0105 – vien\u0105 galingiausi\u0173 vidini\u0173 kalbos mechanizm\u0173, lemian\u010di\u0173 naujos leksikos atsiradim\u0105. \u017dod\u017ei\u0173 darybos teorijoje analogija suvokiama kaip nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 darymas pagal jau egzistuojan\u010dius kalboje darybinius modelius. \u017dod\u017eiai gali buti padaromi pagal jau esanti konkretu \u017eodi, remiantis produktyviais darybos tipais. Lietuviu kalbos naujadaru analize rodo, kad gebejimas kurti \u017eod\u017eius pagal jau turimus pavyzd\u017eius, matomas ir i\u0161 uzualiu, ir i\u0161 neuzualiu (potenciniu ar okaziniu) dariniu, vadinasi, analogija darant ar kuriant naujus \u017eodyno vienetus remiamasi labai pla\u010diai plinta, \u012fsimenami ir tampa potenciniais, o kai kada ir visuotin\u0117s vartosenos \u017eod\u017eiais.<\/p>\n

Straipsnyje laikomasi nuomon\u0117s, kad potencini\u0173 ir okazini\u0173 darini\u0173 negalima sutapatinti. J\u0173 pagrindinis skiriamasis bruo\u017eas susij\u00e6s su darybos taisykli\u0173 paisymu ar nepaisymu. Okazinis darinys, kuris yra ne tiek darybos, kiek k\u016brybos, besiremian\u010dios analogija, rezultatas, da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia bendruosius \u017eod\u017eiu darybos desnius. Darinio, kuris laikytinas potenciniu, daryba yra be priekai\u0161tu, jis papildo darybos paradigm\u0105, tip\u0105, kategorij\u0105, yra sistemi\u0161kas, ta\u010diau vis d\u0117lto nelaikomas uzualiu. Potencinius darinius galima pasidaryti bet kada, be joki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, atsiradus poreikiui k\u0105 nors pavadinti, neretai pasitaiko j\u0173 ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose, vis d\u0117lto \u017eodynuose jie nefiksuojami.<\/p>\n

Toliau panagrin\u0117sime kelet\u0105 darybos tip\u0173, tradici\u0161kai laikom\u0173 gana produktyviais. \u0160iuo metu, kaip rodo surinkta med\u017eiaga, jie yra ir pakankamai aktyv\u016bs.<\/p>\n

Tipi\u0161kas potencini\u0173 darini\u0173, padaryt\u0173 remiantis analogija, pavyzdys, yra priesagos\u00a0-iena<\/em>\u00a0vedini\u0173, priklausan\u010di\u0173 m\u0117s\u0173 pavadinim\u0173 darybos kategorijai, pavyzdys\u00a0(smaugliena, sraigiena, strutiena, \u017ealtiena).\u00a0<\/em>Ry\u0161ki analogijos \u012ftaka pastebima \u012franki\u0173 pavadinim\u0173 darybos kategorijoje (blizgiklis, kvepiklis,<\/em>\u00a0lankstiklis, lankstiklis, liesiklis).<\/em>\u00a0Potenciniai dariniai, neretai po kiek laiko pereinantys \u012f sistemini\u0173 darini\u0173 kategorij\u0105, atsiranda d\u0117l b\u016btinyb\u0117s \u012fvardyti naujas veiklos sferas. Pvz., naudojant produktyvi\u0105 priesag\u0105\u00a0-ininkyst\u0117<\/em>\u00a0padaryti, bet \u012f \u017eodynus dar ne\u012ftraukti \u016bkio \u0161ak\u0173\u00a0grybininkyst\u0117, jautininkyst\u0117<\/em>,\u00a0putpelininkyst\u0117, sliekininkyst\u0117, uogininkyst\u0117<\/em>,\u00a0\u017e\u0105sininkyste\u00a0<\/em>pavadinimai. Kita r\u016b\u0161is \u0161ios priesagos vedini\u0173 taip pat pavadina veikl\u0105, bet \u010dia pamatinis \u017eodis yra asmens profesija ar pareigos:\u00a0namudininkyst\u0117<\/em>,\u00a0oratoryst\u0117, popie\u017eyst\u0117, sielininkyst\u0117, \u0161aulyst\u0117, treneryst\u0117, vir\u0117jyst\u0117, \u017eygeivyst\u0117<\/em>.<\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad d\u0117l analogijos atsirad\u0119 dariniai labai greitai praple\u010dia darybinius lizdus. Taip da\u017enai atsiranda veiksma\u017eodis, kuriuo ivardijamas veiksmas, atliekamas pamatiniu \u017eod\u017eiu pasakyto asmens:\u00a0yrininkauti, j\u016brininkauti, muitininkauti<\/em>. Neretai kartu atsiranda ir veiksmo pavadinimas –\u00a0pensininkauti, pensininkavimas; turistauti, turistavimas.\u00a0<\/em>Pasitaiko abstrakt\u0173 ir be u\u017efiksuoto veiksma\u017eod\u017eio:\u00a0kilpininkavimas, kult\u016brininkavimas, pal\u016bkininkavimas, s\u0105mokslininkavimas<\/em>. Neretai potenciniai dariniai papildo darybini\u0173 sinonim\u0173 eiles:\u00a0vynininkyst\u0117 – vyndaryst\u0117, vyndirbyst\u0117<\/em>.<\/p>\n

Tarp potencini\u0173 ir okazini\u0173 darini\u0173 yra nema\u017eai hibrid\u0173:\u00a0mies\u010dionizmas, paminklizmas, raidizmas, r\u016b\u0161izmas, sald\u017eialyrizmas, vyd\u016bnizmas.<\/em><\/p>\n

Analogija veikia net ir tokius darinius, kurie atsiranda suliejus dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 dalis:\u00a0\u0161okoladoholikas, eurokratas, pilvokratija<\/em>. Taikant analogij\u0105, atsiranda ir \u017eod\u017eiu \u017eaismas, savoti\u0161ka paronomazija, kuri remiasi ne tik darybos, bet ir skirtingos reik\u0161mes \u017eod\u017eiu skambesio pana\u0161umu:\u00a0pliuralizmas – pliurpalizmas<\/em>.<\/p>\n

I\u0161analizuota med\u017eiaga leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad analogijos itaka ir potenciniu, ir okaziniu \u017eod\u017eiu daryboje yra akivaizdi. Butent ji lemia daugelio nauju tiek uzualios, tiek neuzualios vartosenos leksikos vienetu atsiradim\u0105.<\/p>\n

Rolandas Mikulskas<\/p>\n

\u201eKablio\u201c figuros nominacines sistemos rai\u0161ka lietuviu kalbos tarmese<\/p>\n

Nat\u016braliojo pasaulio vizualin\u0117s rai\u0161kos semiotin\u012f kod\u0105 konstruojan\u010dios fig\u016bros kalbos nominacini\u0173 vienet\u0173 sistemoje turi adekva\u010dius atitikmenis. Pakankamai vienalyt\u0117je etnolingvistin\u0117je erdv\u0117je, kuri\u0105 idealiai ir sudaryt\u0173 vienos kalbos tarm\u0117s, galima gana patikimai kalb\u0117ti apie \u0161i\u0173 fig\u016br\u0173 repertuaro universalum\u0105. \u0160is savo ruo\u017etu lemia nominacini\u0173 sistem\u0173, koreliuot\u0173 tas fig\u016bras \u012fvardijan\u010di\u0173 pavadinim\u0173 at\u017evilgiu, atsiradim\u0105 tarm\u0117se.<\/p>\n

Viena i\u0161 kalbinei bendrijai reik\u0161ming\u0173 fig\u016br\u0173, paprastai gerai atspind\u0117ta \u012fvairi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyne, yra prototipi\u0161ka \u201ekablio\u201c fig\u016bra. \u0160ios fig\u016bros nominacin\u0117s sistemos narius vienija tam tikras riestos formos daikto vaizdinys. Jo s\u0105vokai susidaryti yra svarbi elementari\u0173 erdv\u0117s kategorij\u0173\u00a0kreiva<\/em>\u00a0vs\u00a0tiesu<\/em>\u00a0opozicija. Kalbin\u0117ms nominacijoms relevanti\u0161ka \u201ekablio\u201c fig\u016bra n\u0117ra dedukci\u0161kai postuluojama geometrin\u0117 fig\u016bra, bet abstrakcijos keliu indukuotas vis\u0173 riestos formos \u012franki\u0173 invariantas. \u0160iam yra esmin\u0117 ne tik riestumo, bet ir bendros kabinimo funkcijos s\u0105voka.<\/p>\n

\u201eKablio\u201c fig\u016bros nominacin\u0117s sistemos inventori\u0173 sudaro daugiausia su \u017eem\u0117s \u016bkiu bei kitais senaisiais verslais (\u017evejyba, sieli\u0173 plukdymu, kaili\u0173 dirbimu ir t.t.) susijusi\u0173 \u012franki\u0173 pavadinimai, taip pat kai kurie nam\u0173 apyvokos reikmen\u0173 pavadinimai.<\/p>\n

Glaud\u017eiausiai su \u201ekablio\u201c figura siejamas pavadinimas tampa jos reprezentatu kalbos lygmeniu. Palyginus su kitais sistemos pavadinimais, jis pasi\u017eymi bendriausia reik\u0161me ir pla\u010diausia referencija. Pastaroji ne tik apima likusi\u0173j\u0173 sistemos nari\u0173 referencij\u0105, bet dar gali b\u016bti i\u0161pl\u0117sta, fig\u016bratyvinio pana\u0161umo pagrindu nominuojant naujus tikrov\u0117s objektus, kuri\u0173 ne vienas kalboje jau turi labiau \u012fprastus, kito nominacinio po\u017eymio pagrindu sudarytus, pavadinimus. D\u0117l \u0161ios aplinkyb\u0117s apie bendriausios reik\u0161m\u0117s pavadinim\u0105 galime kalb\u0117ti kaip apie did\u017eiausi\u0105 nominacin\u0119 potencij\u0105 turint\u012f pavadinim\u0105 ir vadinti j\u012f sistemos dominante.<\/p>\n

Pati nominacin\u0117 sistema formuojasi \u012f bendrojo pavadinimo nominacijos sfer\u0105 \u012ftraukiant kitus \u201ekablio\u201c pavidalo \u012franki\u0173 pavadinimus. Tarp sistemoje dominuojan\u010dio pavadinimo ir likusi\u0173j\u0173 pavadinim\u0173 nusistovi \u012ftraukimo, arba hiperoniminiai-hiponiminiai santykiai. Pastaroji aplinkyb\u0117 rei\u0161kia, kad tam tikrose komunikacin\u0117se situacijose sudarant pasakymus bendrosios reik\u0161m\u0117s pavadinimai gali b\u016bti pasirenkami vietoje specifin\u0117s reik\u0161m\u0117s pavadinim\u0173. Pavyzd\u017eiui, adresantas, kreipdamasis \u012f, jo manymu, ma\u017eiau i\u0161manat\u012f adresat\u0105, denotato deskripcijai gali pavartoti platesn\u0117s referencijos pavadinim\u0105. Taip tarsi apeliuojama \u012f vadinam\u0105j\u012f bendr\u0105j\u012f \u017eini\u0173 fond\u0105. \u0160iam nuo kalb\u0117tojo nuostatos priklausan\u010diam pavadinim\u0173 pasirinkimui nusakyti straipsnyje \u012fsivedamas pavadavimo terminas. Taip pat, pabr\u0117\u017eiant bendrojo pavadinimo, kaip antrini\u0173 nominacij\u0173 priemon\u0117s funkcij\u0105, \u010dia jam taikomas bendrojo nominatoriaus terminas.<\/p>\n

Skirtinguose lietuvi\u0173 kalbos vartojimo regionuose \u201ekablio\u201c fig\u016bros nominacin\u0117s sistema turi savit\u0105 rai\u0161k\u0105. Tuo po\u017ei\u016briu galime kalb\u0117ti apie arealines \u0161ios r\u016b\u0161ies pavadinim\u0173 sistemas. Atskir\u0173 pavadinim\u0173 sistem\u0173 rai\u0161kos geografines ribas apibr\u0117\u017eia bendr\u0173j\u0173 nominatori\u0173 paplitimas.<\/p>\n

Remiantis prielaida, kad sinchronijos plotme \u017eod\u017eio reguliariuju reik\u0161miu skai\u010dius tampa jo nominacin\u0117s potencijos rodikliu, i\u0161\u00a0Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno<\/em>\u00a0kartotekos teikiam\u0173 duomen\u0173 apie \u012fvairius riestos formos \u012franki\u0173 pavadinimus buvo nustatyti atskir\u0173 tarmini\u0173 areal\u0173 bendrieji \u201ekablio\u201c fig\u016bros nominatoriai. J\u0173 paplitimo ribos patikslintos fiksuojant vietas, kuriose u\u017era\u0161ytuose pasakymuose \u0161ie pavadinimai vartojami tiesiog signifikatine reik\u0161me. Pastar\u0105j\u0105 jie teturi kai \u012f kalb\u0117jimo aktus \u012fvest\u0173 denotat\u0173 at\u017evilgiu atlieka apib\u016bdinam\u0105j\u0105 (deskriptyvin\u0119) arba lyginimo standarto funkcijas.<\/p>\n

Susisteminti \u0161iais at\u017evilgiais atliktu semantiniu tyrimu rezultatai pateikiami lenteleje ir apibendrintai pa\u017eymeti \u017eemelapyje.<\/p>\n

Marija Razmukait\u0117<\/p>\n

Lietuvos sudurtini\u0173 oikonim\u0173 darybos bruo\u017eai<\/p>\n

Sudurtiniai oikonimai Lietuvoje n\u0117ra produktyv\u016bs; jie tesudaro 5% vis\u0173 oikonim\u0173 darini\u0173.<\/p>\n

Tai dviej\u0173 nari\u0173 d\u016briniai, kuri\u0173 antraisiais komponentais da\u017eniausiai eina geografiniai, geobotaniniai terminai, su \u017emogaus buitine ir kult\u016brine veikla susij\u0119 pavadinimai, re\u010diau – toponimai.<\/p>\n

Pirmaisiais toki\u0173 d\u016brini\u0173 sandais da\u017eniausiai eina bendriniai ir tikriniai daiktavard\u017eiai, b\u016bdvard\u017eiai, retkar\u010diais – skaitvard\u017eiai.<\/p>\n

D\u016brin\u0173 komponentai jungiami jungiamaisiais balsiais ((i)a<\/em>,\u00a0ai<\/em>,\u00a0\u0117<\/em>,\u00a0i<\/em>,\u00a0y<\/em>,\u00a0(i)o<\/em>,\u00a0(i)u<\/em>) ir be j\u0173.<\/p>\n

Daugiausia d\u016brini\u0173 fiksuota vakarin\u0117s Lietuvos dalyje.<\/p>\n

Loreta Sem\u0117nien\u0117<\/p>\n

Auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio b\u016bdvard\u017ei\u0173 valentingumas<\/p>\n

Straipsnyje aptariamas lietuvi\u0173 kalbos auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio b\u016bdvard\u017ei\u0173 valentingumas.<\/p>\n

B\u016bdvard\u017eio valentingumas suprantamas kaip b\u016bdvard\u017eio reik\u0161m\u0117s lemiama ypatyb\u0117 atverti tam tikr\u0105 skai\u010di\u0173 laisv\u0173 viet\u0173, kurias sakinyje (ar \u017eod\u017ei\u0173 junginyje) u\u017eima tam tikros reik\u0161m\u0117s \u017eod\u017eiai arba j\u0173 atitikmenys. B\u016bdvard\u017eio valentin\u0117s savyb\u0117s yra semanti\u0161kai motyvuotos jo reik\u0161m\u0117s, kuri paai\u0161k\u0117ja tam tikroje sintaksin\u0117je apsuptyje.<\/p>\n

B\u016bdvard\u017ei\u0173 auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio valentingumas yra kitokio pob\u016bd\u017eio nei b\u016bdvard\u017eio (kaip kalbos dalies) valentingumas. Jei b\u016bdvard\u017eio valentingumas yra semanti\u0161kai motyvuotas jo reik\u0161m\u0117s, tai b\u016bdvard\u017eio auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio form\u0173 valentingum\u0105 lemia ne tik b\u016bdvard\u017eio reik\u0161m\u0117, bet ir laipsnio gramatin\u0117s kategorijos specifika reik\u0161ti daikt\u0173 ypatybi\u0173 kiekio skirtumus.<\/p>\n

Da\u017eniausiai tiek vienvalen\u010di\u0173, tiek daugiavalen\u010di\u0173 b\u016bdvard\u017ei\u0173 auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio formos, be b\u016bdvard\u017eio reik\u0161m\u0117s lemiam\u0173 sintaksini\u0173 aktant\u0173 (tiek b\u016btin\u0173j\u0173, tiek fakultatyvi\u0173j\u0173), prisijungia dar vien\u0105 b\u016btin\u0105j\u012f sintaksin\u012f aktant\u0105 – vien\u0105 lyginam\u0173j\u0173 konstrukcij\u0173. Ta\u010diau, skirtingai nei b\u016bdvardis, b\u016bdvard\u017eio auk\u0161tesniojo ir auk\u0161\u010diausiojo laipsnio formos ne visada lemia savo sintaksinio aktanto – lyginamosios konstrukcijos – form\u00b9.<\/p>\n

B\u016bdvard\u017eio auk\u0161tesniojo laipsnio formos valdo prielinksnin\u017a konstrukcij\u00b9 su prielinksniu\u00a0u\u017e<\/em>. B\u016bdvard\u017eio auk\u0161\u010diausiojo laipsnio formos valdo prielinksnines konstrukcijas su prielinksniais\u00a0i\u0161<\/em>,\u00a0tarp<\/em>(u<\/em>),\u00a0u\u017e<\/em>. Tuo tarpu auk\u0161tesniojo laipsnio b\u016bdvard\u017eiai paprastai nelemia lyginam\u0173j\u0173 konstrukcij\u0173, pavartot\u0173 su jungtukais\u00a0kaip<\/em>,\u00a0nei<\/em>,\u00a0negu<\/em>\u00a0ir pan., formos. Numatyti, kas ir kokios formos bus pasakyta lyginamojoje konstrukcijoje su min\u0117tais jungtukais yra pakankamai sunku.<\/p>\n

Kai lyginami du ar daugiau daikt\u0173 deskripto \u017eod\u017eiu \u017eymimo daikto at\u017evilgiu, auk\u0161tesniojo laipsnio formos valdo prielinksnin\u0119 konstrukcij\u0105 su prielinksniu\u00a0u\u017e<\/em>. Auk\u0161\u010diausiojo laipsnio formos valdo prielinksnines konstrukcijas su prielinksniais\u00a0i\u0161<\/em>,\u00a0tarp<\/em>(u<\/em>),\u00a0u\u017e<\/em>.<\/p>\n

Auk\u0161tesniojo laipsnio b\u016bdvard\u017eiai paprastai nelemia lyginam\u0173j\u0173 konstrukcij\u0173, pavartot\u0173 su jungtukais\u00a0kaip<\/em>,\u00a0nei<\/em>,\u00a0negu<\/em>\u00a0ir pan., formos. atskirai b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie tuos atvejus, kai lyginami du daiktai deskripto \u017eod\u017eiu \u017eymimo daikto at\u017evilgiu. Tada lyginamosios konstrukcijos su jungtukais\u00a0kaip<\/em>,\u00a0nei<\/em>,\u00a0negu<\/em>\u00a0ir pan. paprastai turi vardininko form\u00b9, nors daiktas, kurio pagrindu yra lyginama gali b\u016bti nusakomas kitais linksniais.<\/p>\n

Egidijus Zaikauskas.<\/p>\n

\u0160nekos akto dalyvi\u0173 strategija, socialiniai vaidmenys ir tipai lietuvi\u0173 kalboje<\/p>\n

Vieni i\u0161 svarbiausi\u0173 \u0161nekos akto veiksni\u0173 yra adresantas ir adresatas. Adresantas \u0161nekos aktu realizuoja savo komunikacinius ketinimus. Kad \u0161nekos aktas b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas, jis privalo atsi\u017evelgti \u012f adresat\u0105. Bendraudami abu pa\u0161nekovai renkasi konstruktyvi\u0105 arba destruktyvi\u0105 komunikacin\u0119 strategij\u0105. Konstruktyvioji strategija atitinkanti bendruosius komunikacijos principus, pirmiausia, bendradarbiavimo. Destruktyvi\u0105j\u0105 strategij\u0105 \u0161nekos akto dalyvi renkasi, kai jo siekiamas perlokucinis efektas yra nenaudingas ar net \u017ealingas pa\u0161nekovui. Performatyv\u0173 vartojimas labai suma\u017eina galimyb\u0119 (nors nepanaikina) rinktis destruktyvi\u0105j\u0105 strategij\u0105.<\/p>\n

Adresatas adresantui (ir atvirk\u0161\u010diai) yra svarbus ne kaip individas, o kaip tam tikro socialinio vaidmens atlik\u0117jas. Kiekvienam individui b\u016bdinga tam tikras socialini\u0173 vaidmen\u0173 kompleksas. Socialinis vaidmuo atsiskleid\u017eia socialin\u0117je situacijoje. Savo socialinio vaidmens \u017einojimas konkre\u010dioje situacijoje padeda teisingai nustatyti pa\u0161nekovo socialin\u012f vaidmen\u012f: adresantui padeda parinkti tinkam\u0105 ilokucijos rai\u0161k\u0105, o adresatui – teisingai interpretuoti pasakym\u0105. Kiekvienas socialinis vaidmuo turi tam tikr\u0105 ilokucij\u0173 rai\u0161kos priemoni\u0173 arsenal\u0105. Statusiniai pa\u0161nekov\u0173 vaidmenys labiausiai veikia bendr\u0105 kalb\u0117jimo pob\u016bd\u012f, stili\u0173. Pozicini\u0173 socialini\u0173 vaidmen\u0173 adresant\u0173 kalbai b\u016bdinga ilokucijas reik\u0161ti performatyvais, ypa\u010d deklaratyvais. Situacini\u0173 vaidmen\u0173 adresantai i\u0161 performatyv\u0173 daugiausia vartoja ekspresyvus.<\/p>\n

Performatyvinio \u0161nekos akto adresantas gali b\u016bti: 1) pavienis asmuo, 2) asmen\u0173 grup\u0117, 3) institucija, 4) adresantas neapibr\u0117\u017etas. 1 ir 2 tip\u0173 adresantai ilokucijas da\u017eniausiai rei\u0161kia asmenin\u0117mis performatyvini\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 formomis, jiems b\u016bdingiausi ekspresyvai bei asertyvai, o ma\u017eiausiai b\u016bdingi deklaratyvai. Institucija paprastai yra juridini\u0173 performatyv\u0173 adresantas. B\u016bdingiausi institucij\u0173 performatyvai yra deklaratyvai ir grie\u017etieji direktyvai. Ra\u0161tu atliekam\u0173 performatyv\u0173 adresantas gali b\u016bti neapibr\u0117\u017etas ir adresatui ne\u017einomas. Da\u017eniausiai tai deklaratyvai bei grie\u017etieji direktyvai, kuri\u0173 paskelbimas ra\u0161tu yra formalus juridinio akto \u012fteisinimas. \u012eprastin\u0117 toki\u0173 performatyv\u0173 rai\u0161ka yra beasmenis sakinys su bendratimi arba neveikiamosios r\u016b\u0161ies dalyviu.<\/p>\n

Pagal tai kam ir kaip adresuojamas \u0161nekos aktas, skiriami adresat\u0173 tipai: 1) tiesioginis, 2) kvaziadresatas, 3) liudininkas, 4) tarpininkas, 5) vykdytojas. Tiesioginis adresatas \u0161nekos akte neb\u016btinai \u012fvardijamas; jam skiriami vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 performatyvai. Kvaziadresatas yra gretutinis adresatas, i\u0161 kurio nesitikima perlokucinis efekto, tod\u0117l jam neskiriama pagrindin\u0117 ilokucija. Adresatas liudininkas privalomas kai kuriems instituciniams performatyvams, pavyzd\u017eiui, priesaikoms. Tarpininkui skiriama dviej\u0173 tip\u0173 informacija: skirta jam ir tikrajam adresatui. Neretai tarpininkui paliekama laisv\u0117 suformuluoti ir konkre\u010dia rai\u0161k\u0105. Vykdytojas turi u\u017etikrinti institucijos performatyvinio akto perlokucini efekt\u0105. Be to, dar yra beadresatiniu ir abikryp\u010di\u0173 performatyv\u0173.<\/p>\n

Vida \u017dilinskiene<\/p>\n

Gramatini\u0173 form\u0173 vartojimas lietuvi\u0173 kalbos moksliniame stiliuje<\/p>\n

\u0160iuo metu, kai vis pla\u010diau susiduriama su lietuvi\u0173 kalba informacin\u0117je visuomen\u0117je, tam tikr\u0173 stili\u0173, netgi vieno stiliaus konkre\u010dios temin\u0117s grup\u0117s tekst\u0173, tyrimas \u012fvairiais kalbos lygmenimis darosi vis aktualesnis. Tai pirmiausia pasakytina apie statistinius atskir\u0173 kalbos lygmen\u0173 (leksikos, morfologijos, \u017eod\u017ei\u0173 darybos) tyrimus. Apra\u0161ius lietuvi\u0173 kalbos publicistinio ir dalykinio stili\u0173 morfologin\u0119 strukt\u016br\u0105 ir parod\u017eius kalbos dali\u0173 ir pagrindini\u0173 j\u0173 gramatini\u0173 form\u0173 vartojimo skirtumus ir tapatumus, \u0161iame darbe pateikiamas \u0161i\u0173 form\u0173 vartojimas moksliniame stiliuje. Kalbos dali\u0173 vartojimas moksliniame stiliuje lyginamas su j\u0173 vartojimu publicistiniame ir dalykiniame stiliuose. Daromos i\u0161vados, kad lietuvi\u0173 kalbos mokslinio stiliaus tekstuose da\u017eniausiai vartojama kalbos dalis – daiktavardis, kuriam priklauso vos ne pus\u0117 (43,73 %) teksto \u017eod\u017ei\u0173, kitos dvi pagrindin\u0117s kalbos dalys – veiksma\u017eodis ir b\u016bdvardis – sudaro 30,10 % teksto, kad daiktavard\u017ei\u0173 ir b\u016bdvard\u017ei\u0173 linksniai (i\u0161skyrus \u0161auksminink\u0105) pagal vartojimo da\u017en\u012f pasiskirsto \u012f pagrindin\u0119 (kilmininko, vardininko, galininko) ir periferin\u0119 (vietininko, \u012fnagininko ir naudininko) grupes, ypa\u010d didelis da\u017enis budingas daiktavard\u017eiu kilmininko linksniui, kad \u0161iame stiliuje daugiausia vartojama asmenuojamuju veiksma\u017eod\u017eio formu (41,20 %), \u0161iek tiek ma\u017eiau dalyviu (37,64 %), kad da\u017eniau vartojamos esamojo laiko asmenuojamosios veiksma\u017eod\u017eiu formos ir dalyviai nei butojo laiko asmenuojamosios formos ar dalyviai, kad kalbos daliu vartojimo po\u017eiuriu moksliniai tekstai yra artimesni dalykiniams tekstams.<\/p>\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>\n

46 TOMAS<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9138,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[66],"tags":[],"class_list":["post-9137","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-acta-linguistica-lithuanica"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9137","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9137"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9137\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9140,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9137\/revisions\/9140"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9138"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9137"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9137"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9137"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}