{"id":9134,"date":"2017-06-27T18:55:04","date_gmt":"2017-06-27T20:55:04","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=9134"},"modified":"2017-07-28T10:49:57","modified_gmt":"2017-07-28T12:49:57","slug":"acta-linguistica-lithuanica-45","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/en\/acta-linguistica-lithuanica-45\/","title":{"rendered":"Acta Linguistica Lithuanica 45"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

<\/p>\n

TURINYS<\/strong><\/div>\n

 <\/p>\n

S<\/strong>traipsniai<\/strong><\/a><\/p>\n

Saulius Ambrazas. D\u0117l skaitvardini\u0173 b\u016bdvard\u017ei\u0173 su priesagomis\u00a0-(i)okas (-a)<\/em>\u00a0ir\u00a0-(i)opas (-a)<\/em>\u00a0kilm\u0117s<\/p>\n

Vytautas Ambrazas. Lietuvi\u0173 kalbos pasyvo raidos bruo\u017eai<\/p>\n

Laima Grumadien\u0117. Sociolingvisinis \u017evilgsnis \u012f\u00a0XVI\u2013XVII a. Ryt\u0173 Lietuvos antroponimij\u0105.<\/p>\n

Art\u016bras Jud\u017eentis, J\u016brat\u0117 Paj\u0117dien\u0117. Dauk\u0161os\u00a0Katekizmo<\/em>sujungiamieji sud\u0117tiniai sakiniai<\/p>\n

Gina Kavali\u016bnait\u0117. Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime<\/p>\n

Milda Lu\u010dinskien\u0117. Ne Jaknavi\u010diui priskiriam\u0173\u00a0Evangelij\u0173<\/em>\u00a0leksikos redagavimas 1674 met\u0173\u00a0Ewangelie<\/em>\u00a0polskie y litewskie\u00a0<\/em>leidime<\/p>\n

Alma Ragauskait\u0117. Kauno miestie\u010di\u0173 pavard\u017ei\u0173 formavimasis xvi\u2013xviii am\u017eiuje<\/p>\n

William R. Schmalstieg. Lithuanian and Indo-European Phonological Parallels<\/p>\n

Virginija Vasiliauskien\u0117. Atributin\u0117 fraz\u0117 su derinamuoju komponentu kiprijono lukausko\u00a0pamoksluose<\/em><\/p>\n

Publikacijos<\/a><\/strong><\/p>\n

F. W. Haacko lai\u0161kas G.A. Franckei (V. Drotvinas)<\/p>\n

Recenzijos<\/strong><\/a><\/p>\n

Mikalojaus Dauk\u0161os Postil\u0117 ir jos \u0161altiniai, pareng\u0117 J. Palionis (J. Karaciejus)<\/p>\n

V. Sirtautas, R. Petkevi\u010dien\u0117, \u010c. Grenda, Rinktiniai kalbotyros straipsniai (St. Keinys)<\/p>\n

Nauj\u0173 darb\u0173 ap\u017evalga<\/strong><\/a><\/strong><\/p>\n

Nauj\u0173 publikacij\u0173 ap\u017evalga: Lietuva (A. Jud\u017eentis)<\/p>\n

Santraukos<\/strong><\/a><\/p>\n

Saulius Ambrazas<\/strong><\/p>\n

D\u0117l skaitvardini\u0173 b\u016bdvard\u017ei\u0173 su priesagomis –(i)okas<\/em>\u00a0(-a)<\/em>ir –(i)opas (-a)<\/em>\u00a0kilm\u0117s<\/strong><\/p>\n

Kai kuriuose senuosiuose ra\u0161tuose pasteb\u0117ta b\u016bdvard\u017ei\u0173, padaryt\u0173 i\u0161 skaitvard\u017ei\u0173 su deminutyvams (ypa\u010d i\u0161 b\u016bdvard\u017ei\u0173, plg.\u00a0baltokas<\/em>) b\u016bdinga priesaga\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0-(i)okas(-a)<\/em>. \u0160is jau XVI\u2013XVII a. nykstantis darybos tipas turi atitikmen\u0173 slav\u0173 kalbose (plg. liet.dvejokas<\/em>\u00a0ir s. ba\u017en. sl.\u00a0d\u00favojak\u00fa<\/em>\u00a0\u2018dvejopas\u2019), be to, atitinka sen\u0105 indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 tendencij\u0105 su priesaga *-ko<\/em>– daryti ne tik daiktavardinius bei b\u016bdvardinius deminutyvus, bet ir \u012fvairius deminutyvin\u0117s reik\u0161m\u0117s neturin\u010dius b\u016bdvard\u017eius. Kita vertus, priesaga\u00a0-(i)opas(-a)<\/em>, su kuria jau XVI\u2013XVII a. pla\u010diai buvo daromi skaitvardiniai b\u016bdvard\u017eiai (plg.\u00a0dvej\u00f3pas<\/em>), gali b\u016bti lietuvi\u0173 kalbos inovacija, kilusi i\u0161 tos pa\u010dios postpozicijos\u00a0po<\/em>, turimos prieveiksmiuose su –aip(o)<\/em>\u00a0(plg.\u00a0dvejaip<\/em>,\u00a0dvejaip\u00f5<\/em>\u00a0ir\u00a0dvej\u00f3pai<\/em>): greta tokios konstrukcijos kaip *dvejai po<\/em>\u00a0kadaise gal\u0117jo egzistuoti ir *dvejo po<\/em>.<\/p>\n

Vytautas Ambrazas<\/strong><\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos pasyvo raidos bruo\u017eai<\/strong><\/p>\n

Analitinis pasyvas susiformavo lietuvi\u0173 kalbos savaranki\u0161kos raidos laikais ir skirtingose tarm\u0117se turi savit\u0173 bruo\u017e\u0173. Ta\u010diau r\u016b\u0161ies kategorijos morfologin\u0117s bei semantin\u0117s prielaidos yra paveld\u0117tos i\u0161 prabalt\u0173 senov\u0117s. Jas sudar\u0117 sen\u0173 varda\u017eod\u017eio form\u0173 su\u00a0*-mo<\/em>, *-to<\/em>ir su *-nt<\/em>, *-us<\/em>\u00a0darybos reik\u0161mi\u0173 prie\u0161prie\u0161os pagal veiksmo santyk\u012f su subjektu.<\/p>\n

Vakarin\u0117se Lietuvos tarm\u0117se pasyvas buvo sudarytas su derinamais (vyri\u0161kosios arba moteri\u0161kosios gimin\u0117s) dalyviais. Pasyvo konstrukcijos \u010dia da\u017eniausia neturi i\u0161reik\u0161to veiksmo subjekto. Konstrukcijos su subjekto genityvu yra retos ir kai kur gali b\u016bti atsiradusios d\u0117l atitinkam\u0173 pasakym\u0173 su adnominaliniu genityvu reanaliz\u0117s.<\/p>\n

Rytin\u0117se ir pietin\u0117se tarm\u0117se derinami neveikiamieji dalyviai i\u0161laik\u0117 savo varda\u017eodin\u0119 vartosen\u0105. \u010cia pasyvas daromas su *-mo<\/em>\u00a0ir *-to<\/em>\u00a0dalyvi\u0173 senovi\u0161komis bevard\u0117s gimin\u0117s formomis, kurios da\u017enai siejamos su subjekto (agento) genityvu, pvz.:\u00a0t\u0117vo<\/em>\u00a0buvo sakoma<\/em>,\u00a0ki\u0161kio b\u0117gta<\/em>. Toki\u0173 konstrukcij\u0173 pagrindas yra indoeuropie\u010di\u0173 senojo tipo varda\u017eodiniai (nominaliniai) sakiniai su bevard\u0117s gimin\u0117s tariniais, i\u0161laikiusiais nederinamas grynojo *-o<\/em>kamieno formas. Bevard\u0117s gimin\u0117s varda\u017eod\u017eiai su *-mo<\/em>\u00a0ir *-to<\/em>(v\u0117liau virt\u0119 bevard\u0117s gimin\u0117s dalyviais) savo reik\u0161me buvo artimi veiksma\u017eod\u017ei\u0173 abstraktams, o adnominalinis genityvas, rei\u0161kiantis veiksmo subjekt\u0105, gal\u0117jo eiti su jais kaip ir su kitais veiksma\u017eodiniais varda\u017eod\u017eiais, plg.\u00a0mano valgymas<\/em>\u00a0ir\u00a0mano valgoma<\/em>,\u00a0tavo sakymas<\/em>\u00a0ir\u00a0tavo sakyta<\/em>, o pr.\u00a0ka ast sta billiton<\/em>? \u2013\u00a0was ist das<\/em>? III 278. Lietuvi\u0173 kalbos savybin\u0117s \u012fvard\u017ei\u0173 formos, vartojamos su veiksma\u017eod\u017ei\u0173 abstraktais, rodo subjekto ir posesyvinio genityvo artim\u0105 ry\u0161\u012f.<\/p>\n

Subjektinio (agento) genityvo platus vartojimas su bevard\u0117s gimin\u0117s neveikiamaisiais dalyviais yra veikiausiai pagr\u012fstas j\u0173 senovi\u0161ka varda\u017eodine funkcija ir subjekto genityvo siejimu su veiksma\u017eodiniais daiktavard\u017eiais, savo reik\u0161me artimais bevard\u0117s gimin\u0117s dalyviams. Palankias s\u0105lygas i\u0161plisti tokioms konstrukcijoms sudar\u0117 ir subjektin\u0117s reik\u0161m\u0117s susikry\u017eiavimas su partityvine reik\u0161me sakiniuose, \u017eymin\u010diuose b\u016bsen\u0105 ar jos kitim\u0105, pvz.:\u00a0Nakt\u012f \u010dia b\u016bta vilk\u0173<\/em>.<\/p>\n

Laima Grumadien\u0117<\/strong><\/p>\n

Sociolingvistinis \u017evilgsnis \u012f XVI\u2013XVII a. Ryt\u0173 Lietuvos antroponimij\u0105<\/strong><\/p>\n

Nagrin\u0117jami 1554 m. ir 1636 m. Linkmen\u0173 vals\u010diaus inventoriuose u\u017era\u0161yti asmenvard\u017eiai. Kaip netiesioginiu \u012frodymu remiamasi krik\u0161tavardini\u0173 asmenvard\u017ei\u0173 kilm\u0117s ir darybos analiz\u0117s duomenimis ir daroma prielaida, kad XVI a. Ryt\u0173 Lietuvoje gal\u0117jo b\u016bti vietovi\u0173, o viena i\u0161 j\u0173 \u2013 Linkmen\u0173 kra\u0161tas, kuriose b\u016bta tiek lietuvi\u0173, tiek gud\u0173 kalb\u0173 vartosenos ar bent toki\u0173 aprai\u0161k\u0173. Abiejuose \u0161altiniuose aptikta gudi\u0161k\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 vard\u0173 trumpini\u0173, kurie neretai gal\u0117jo rastis tik aktyviai vartojant kalb\u0105, o ne d\u0117l u\u017era\u0161in\u0117toj\u0173 \u012ftakos. Daroma prielaida, kad XVI a., gal ir anks\u010diau, dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje bus gal\u0117j\u0119s veikti pana\u0161us \u012f v\u0117lesn\u012f lenkinimo ir lenk\u0117jimo gudinimo ir gud\u0117jimo mechanizmas: kaip presti\u017ein\u0117 kalba per dvarus (lenk\u0173 kalbos atveju \u2013 dar ir per mokyklas bei ba\u017eny\u010di\u0105) gal\u0117jo sklisti gud\u0173 kalba, kuri\u0105, kaip \u0161nekam\u0105j\u0105 slav\u0173 kanceliarin\u0117s kalbos atmain\u0105, vartojo diduomen\u0117. Taigi \u012f \u0161\u012f proces\u0105 bus gal\u0117jusi patekti ir nedidel\u0117 dalis prastuomen\u0117s.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Art\u016bras Jud\u017eentis, J\u016brat\u0117 Paj\u0117dien\u0117<\/strong><\/p>\n

Mikalojaus Dauk\u0161os\u00a0Katekizmo\u00a0<\/em>(1595) sud\u0117tiniai sujungiamieji sakiniai<\/strong><\/p>\n

Straipsnyje nagrin\u0117jami knyg\u0105 sudaran\u010di\u0173 veikal\u0173 \u2013\u00a0Katechismo<\/em>ir\u00a0Trumpo budo<\/em>\u00a0\u2013 sujungiamaisiais sakiniais rei\u0161kiami prasminiai ir sintaksiniai santykiai. Pagrindinis d\u0117mesys skiriamas jungiamiesiems \u017eod\u017eiams ir d\u0117men\u0173 tvarkai. Vertimai lyginami su originalais.<\/p>\n

Sud\u0117tiniai sujungiamieji sakiniai i\u0161nagrin\u0117tuose veikaluose pagrindiniais bruo\u017eais atitinka dabartin\u0117s bendrin\u0117s kalbos sakinius. I\u0161 ry\u0161kesni\u0173 j\u0173 skirtum\u0173 min\u0117tini \u0161ie:<\/p>\n

1. Vertimo lyginimas su originalu rodo to meto lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 kalb\u0173 sud\u0117tini\u0173 sakini\u0173, rei\u0161kian\u010di\u0173 gretinamuosius d\u0117men\u0173 tarpusavio santykius, neatitikim\u0105: lenki\u0161kiems sakiniams su jungtuku\u00a0a<\/em>\u00a0\u0161i\u0173 santyki\u0173 rai\u0161ka buvusi kur kas b\u016bdingesn\u0117 nei atitinkamiems lietuvi\u0173 kalbos sakiniams su jungtuku\u00a0o<\/em>.<\/p>\n

2. I\u0161nagrin\u0117t\u0173 veikal\u0173 kalbai labiau nei dabartinei bendrinei vartosenai b\u016bdinga prasmini\u0173 santyki\u0173 ar j\u0173 atspalvi\u0173 rai\u0161ka postpoziciniais prie jungtuk\u0173 pri\u0161lyjan\u010diais \u017eodeliais. Pavyzd\u017eiui, prie\u017easties santykiai rei\u0161kiami sakiniais su jungiamaisiais \u017eod\u017eiais\u00a0ir todrin<\/em>,\u00a0ir teip<\/em>; nuolaidos \u2013 su\u00a0ir v\u0117l atpen\u010d<\/em>; pridurtiniai \u2013 su\u00a0ir tai<\/em>. Tokia postpozicij\u0173 vartosena ne visais atvejais tiesiogiai priklauso nuo originalo.<\/p>\n

3. Dauk\u0161os vertimuose matyti didesnis nei dabar pagalbini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 polifunkci\u0161kumas. Da\u017enai tas pats \u017eodelis gali eiti ir prieveiksmiu arba dalelyte, ir sud\u0117tinio arba porinio jungtuko dalimi, ir pats vienas atlikti jungiamojo \u017eod\u017eio vaidmen\u012f.<\/p>\n

4. Postpoziciniai \u017eodeliai i\u0161nagrin\u0117tuose veikaluose palyginti da\u017enai vartojami ne antroje, o tre\u010dioje ar net ketvirtoje d\u0117mens vietoje. Tokia j\u0173 vartosena ne visais atvejais priklauso nuo originalo, tod\u0117l ka\u017ein ar gali b\u016bti paai\u0161kinta vien lenk\u0173 kalbos \u012ftaka.<\/p>\n

I\u0161tirt\u0173 Dauk\u0161os veikal\u0173 sud\u0117tiniai sujungiamieji sakiniai skiriasijungiam\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 inventoriumi: jungtukai\u00a0ta\u010diau<\/em>\u00a0ir\u00a0vienok(ig)<\/em>vartojami tik\u00a0Trumpame Bude<\/em>.<\/p>\n

Gina Kavali\u016bnait\u0117<\/strong><\/p>\n

Adesyvas Chylinskio Naujojo Testamento vertime<\/strong><\/p>\n

Adesyvu Chylinskio Naujajame Testamente da\u017eniausiai ver\u010diamos olandi\u0161ko originalo prielinksnin\u0117s konstrukcijos\u00a0in +\u00a0<\/em>Dat. \/ Acc.,\u00a0by +\u00a0<\/em>Dat., lenki\u0161k\u0173 vertimo \u0161altini\u0173 prielinksnin\u0117s konstrukcijos\u00a0w +\u00a0<\/em>Loc., re\u010diau \u2013 u + Gen. Gerokai re\u010diau atitinkamose vietose yra oland\u0173\u00a0op +\u00a0<\/em>Dat. Acc.,\u00a0voor +\u00a0<\/em>Dat. \/ Acc.,\u00a0aen +\u00a0<\/em>Dat. \/ Acc. ir lenk\u0173\u00a0przy\u00a0<\/em>+ Loc.,\u00a0przez<\/em>\u00a0+ Acc. bei\u00a0z +<\/em>\u00a0Instr. N\u0117ra pagrindo tvirtinti, kad vertimo original\u0173 prielinksnin\u0117s konstrukcijos b\u016bt\u0173 skatinusios adesyvo vartosen\u0105.<\/p>\n

Adesyvo vartojimas yra susij\u0119s, kaip jau anks\u010diau buvo atkreip\u0119s d\u0117mes\u012f Zigmas Zinkevi\u010dius, su gyvumu. Wojciechas Smoczy\u0144skis yra pri\u0117j\u0119s prie i\u0161vados, kad tarp adesyvo ir inesyvo yra papildomosios distribucijos santykis pagal gyvumo : negyvumo prie\u0161prie\u0161\u0105. Pasirod\u0117, kad adesyvo vartojimo da\u017enumas Chylinskio vertimo tekste labai tiksliai atitinka M. Silversteino gyvumo hierarchijos skal\u0119: kalbos dalys ir j\u0173 subkategorijos, \u0161ioje hierarchijoje u\u017eiman\u010dios auk\u0161tesn\u0119 viet\u0105, adesyvu rei\u0161kiamos da\u017eniau. Taigi da\u017eniausiai vartojami pirmojo ir antrojo asmens \u012fvard\u017ei\u0173 adesyvai, re\u010diau \u2013 (laipsni\u0161ka ma\u017e\u0117jimo tvarka) tikriniai vardai, tre\u010diojo asmens \u012fvard\u017eiai bei asmen\u0173 pavadinimai; gyv\u0173 b\u016btybi\u0173 (ne \u017emoni\u0173) ir negyv\u0173 daikt\u0173 pavadinim\u0173 adesyvo form\u0173 n\u0117ra. Be to, adesyvo vartojimo da\u017enumas yra tiesiogiai susij\u0119s su individualumo hierachijos po\u017eymiais: da\u017eniau vartojami tikrini\u0173 vard\u0173 bei kalbos dali\u0173, individualumo hierarchijoje u\u017eiman\u010di\u0173 auk\u0161tesnes vietas, adesyvai; nevartojami ma\u017e\u0105 individualumo laipsn\u012f turin\u010di\u0173 kategorij\u0173 \u2013 varda\u017eod\u017ei\u0173 abstrakt\u0173, daiktavard\u017ei\u0173 daugiskaitos \u2013 adesyvai.<\/p>\n

Literat\u016broje da\u017enai ra\u0161oma apie adesyvo ir inesyvo reik\u0161mi\u0173 skirtumo neutralizavim\u0105 senuosiuose ra\u0161tuose ir \u0161i\u0173 linksni\u0173 painiojim\u0105. Apie painiojim\u0105 galima kalb\u0117ti tiktai tuomet, kai to paties \u017eod\u017eio inesyvas ir adesyvas pramai\u0161iui vartojami skirtingose vietose, bet tame pa\u010diame kontekste. ChNT yra vos keletas toki\u0173 atvej\u0173. Paprastai inesyvo ir adesyvo reik\u0161m\u0117s labai gerai skiriamos, b\u016btent pagal gyvumo : negyvumo prie\u0161prie\u0161\u0105.<\/p>\n

Paprastai, kalbant apie inesyvo ir adesyvo painiojim\u0105 nenurodoma ai\u0161ki\u0173 kriterij\u0173, kas vadinama tuo painiojimu. Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad tarp inesyvo ir adesyvo yra papildomosios distribucijos santykis, \u0161i\u0173 linksni\u0173 neder\u0117t\u0173 laikyti atskirais linksniais, o skirtingais vietos reik\u0161m\u0117s linksnio variantais, lemiamais leksin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Taip vertinant inesyvo ir adesyvo santyk\u012f, b\u016bt\u0173 galima lengvai paai\u0161kinti skirting\u0173 kalbos dali\u0173 inesyvo ir adesyvo vartojim\u0105 identi\u0161kuose kontekstuose, netgi toje pa\u010dioje varda\u017eodin\u0117je fraz\u0117je. Taigi daugum\u0105 literat\u016broje pateikiam\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, traktuojam\u0173 kaip adesyvo ir inesyvo painiojimas, reik\u0117t\u0173 vertinti kitaip.<\/p>\n

Milda Lu\u010dinskien\u0117<\/strong><\/p>\n

Ne Jaknavi\u010diui priskiriam\u0173\u00a0Evangelij\u0173<\/em>\u00a0leksikos redagavimas 1674 met\u0173\u00a0Ewangelie<\/em>\u00a0polskie y litewskie\u00a0<\/em>leidime<\/strong><\/p>\n

1647 metais Vilniuje buvo i\u0161leistos Jono Jaknavi\u010diaus\u00a0Ewangelie<\/em>polskie y litewskie<\/em>. Zigmas Zinkevi\u010dius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad septynios paskutin\u0117s evangelijos (JE47201-211) verstos ar stipriai redaguotos kito asmens ir nurod\u0117 ne\u017einomam redaktoriui b\u016bdingus kalbos bei ra\u0161ybos bruo\u017eus (1971: 154). 1674 metais pasirod\u0117 kiek pataisytas ir papildytas antrasis \u0161i\u0173\u00a0Evangelij\u0173<\/em>\u00a0leidimas (JE74). \u0160iame straipsnelyje ap\u017evelgti JE47 Jaknavi\u010diaus teksto ir anoniminio taisytojo leksikos skirtumai. Taip pat aptariama, kaip JE74 redaktorius \u0161ias leksemas keit\u0117 ir derino prie didesn\u0117s teksto dalies. \u0160ie skirtumai aptariami atsi\u017evelgiant \u012f originalo kalb\u0105 bei lyginant su kit\u0173 XVI\u2013XVII a. lietuvi\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 duomenimis.<\/p>\n

Leksikos skirtum\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad JE74 redaktorius atsisak\u0117 retai vartojam\u0173 ir Jaknavi\u010diaus tekstui neb\u016bding\u0173 leksem\u0173 (gentis<\/em>,\u00a0kuris gi vienas<\/em>,\u00a0mala<\/em>,\u00a0nuopelnas<\/em>) ir jas pakeit\u0117 \u0161iame tekste da\u017eniau vartojamomis (gimin\u0117<\/em>,\u00a0kiekvienas<\/em>), o tais atvejais, kai Jaknavi\u010diaus tekste nerado reikiamo varianto, matyt, vartojo savo tarm\u0117s \u017eod\u012f (kand\u017eia<\/em>,\u00a0u\u017emokesnis<\/em>). Taip pat \u0161is redaktorius suvienodino jungtuko\u00a0net<\/em>\u00a0vartosen\u0105 1674 met\u0173 leidime.<\/p>\n

Nuosekli kalbos fakt\u0173 atranka liudija tam tikr\u0105 normos egzistavim\u0105 rytiniu ra\u0161t\u0173 kalbos variantu para\u0161ytuose ra\u0161tuose. Tai patvirtint\u0173 ir tas faktas, kad visi \u0161ie JE74 taisymai nuo lenki\u0161kojo originalo nepriklaus\u0117. Straipsnyje apra\u0161yti negaus\u016bs paskutini\u0173 7 evangelij\u0173 leksikos taisymai liudija, kad did\u017eioji teksto dalis JE74 taisytojui buvo priimtina \u2013 taigi jis irgi (kaip ir JE47 anoniminis redaktorius) tur\u0117jo b\u016bti kil\u0119s i\u0161 Vilniaus kra\u0161to, bet netoli nuo\u00a0an<\/em>\u00a0\/\u00a0un<\/em>\u00a0izofonos.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Alma Ragauskait\u0117<\/strong><\/p>\n

Kauno miestie\u010di\u0173 pavard\u017ei\u0173 formavimasis xvi\u2013xviii am\u017eiuje<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

XVI\u2013XVIII a. 12000 kaunie\u010di\u0173 \u012fvardijim\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad visose lokalin\u0117s miestie\u010di\u0173 bendruomen\u0117s grup\u0117se pavard\u0117s susidar\u0117 skirtingu laiku. Anks\u010diausiai susiformavo miestie\u010di\u0173 elito pavard\u0117s. Jau XVI a. pirmojoje pus\u0117je auk\u0161tesn\u0119 pad\u0117t\u012f visuomen\u0117je u\u017eimantys kaunie\u010diai bei germani\u0161kos kilm\u0117s antroponimais u\u017era\u0161yti asmenys (da\u017eniausiai liuteron\u0173 bendruomen\u0117s nariai) tur\u0117jo pavardes. Antrojoje \u0161io \u0161imtme\u010dio pus\u0117je bei XVII a. pirmojoje pus\u0117je dalis miestie\u010di\u0173 luomo vidurinio bei \u017eemesni\u0173j\u0173 sluoksni\u0173 asmen\u0173 turi vienod\u0105, paveldim\u0105 antroponim\u0105. 1662\u20131673 m. suolinink\u0173 bei 1683\u20131773 m., 1686\u20131776 m. magistrato ir suolinink\u0173 knygos rodo i\u0161 esm\u0117s visus kaunie\u010dius jau tur\u0117jus pavardes.<\/p>\n

Sugretinus bajor\u0173 bei valstie\u010di\u0173 luom\u0173 pavard\u017ei\u0173 susidarymo ir nusistov\u0117jimo duomenis su kaunie\u010di\u0173 pavard\u017ei\u0173 formavimosi laiku paai\u0161k\u0117jo, kad miestie\u010di\u0173 pavard\u0117s susidar\u0117 anks\u010diau nei valstie\u010di\u0173, bet v\u0117liau nei bajor\u0173. Mat pastar\u0173j\u0173 pavard\u017ei\u0173, kaip sp\u0117jama, jau b\u016bta XV a., toliau jos intensyviai formavosi XVI a. ir v\u0117lesniu laiku. Valstie\u010di\u0173 pavard\u0117s sporadi\u0161kai prad\u0117jo formuotis tik XVI a. pa\u010dioje pabaigoje, toliau labai spar\u010diai formavosi XVII a. ir baig\u0117 susidaryti XVIII a. Tuo tarpu XVI a. pirmojoje pus\u0117je Kaune gyven\u0119 vokie\u010diai ir lietuviai kaunie\u010diai (elitas) neabejotinai tur\u0117jo paveldimus asmenvard\u017eius. XVII a. antrojoje pus\u0117je vis\u0173 miestie\u010di\u0173 luomo sluoksni\u0173 asmenys tur\u0117jo pavardes. J\u0173 stabilizacija t\u0119s\u0117si ir XVIII a.<\/p>\n

William R. Schmalstieg<\/strong><\/p>\n

Kelios fonologin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos ir indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s paralel\u0117s<\/strong><\/p>\n

Anot F. Antkowskio, dvibalsi\u0173 monoftongizacijos proces\u0173 b\u016bta vis\u0173 indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 istorijoje. Balt\u0173 ir kitose indoeuropie\u010di\u0173 kalbose paliudyti monoftongizacijos atvejai padeda suvokti kai kuriuos vidinius indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s raidos bruo\u017eus. Pavyzd\u017eiui, Z. Zinkevi\u010dius nurodo, kad ryt\u0173 auk\u0161tai\u010diai panev\u0117\u017ei\u0161kiai tvirtagalius ir nekir\u010diuotus dvibalsius\u00a0ai<\/em>,\u00a0ei<\/em>,\u00a0au<\/em>\u00a0gal\u016bn\u0117se ver\u010dia\u00a0e<\/em>,\u00a0\u1eb9<\/em>,\u00a0o<\/em>: Bir\u017euose bendrin\u0117s kalbos vnsk. naud. form\u0105\u00a0rankai\u00a0<\/em>atitinka\u00a0runke<\/em>, o vnsk. kilm. form\u0105\u00a0turgaus\u00a0<\/em>atitinka\u00a0turg<\/u>os.\u00a0<\/em>Pana\u0161i\u0173 monoftongizacijos atvej\u0173 randama latvi\u0173 tamniek\u0173 tarm\u0117se, pvz.,\u00a0m\u00eat<\/em>\u00a0<\u00a0meita\u00a0<\/em>\u2018dukt\u0117, mergina\u2019,\u00a0loks<\/em>\u00a0<\u00a0lauks<\/em>\u00a0\u2018laukas\u2019. Tochar\u0173 B kalba dvibalsius i\u0161laiko, o tochar\u0173 A kalboje jie monoftongizuojami, pvz., toch. A\u00a0nenci<\/em>\u00a0\u2018tikrai\u2019 = B\u00a0nai<\/em>\u00a0\u2018taip\u2019; A\u00a0we<\/em>\u00a0(fem.) \u2018dvi\u2019 = B\u00a0wai<\/em>\u00a0\u2018ir\u2019 < ide. *dwai<\/em>, toch. A\u00a0olar<\/em>\u00a0= B\u00a0aul\u0101re<\/em>\u00a0\u2018palydovas, draugas\u2019. Senosios graik\u0173 kalbos \u017eodis\u00a0nai<\/em>\u00a0\u2018taip, i\u0161 ties\u0173\u2019 dabartin\u0117je kalboje tariamas [n\u00e9]. Got\u0173 kalbos digraf\u0105\u00a0ai<\/em>, atspindint\u012f ide. *ai<\/em>, *oi<\/em>\u00a0arba *\u0117i<\/em>\u00a0t\u0119sin\u012f, dauguma tyr\u0117j\u0173 si\u016blo skaityti \/ae\/, pvz., vnsk. naud. formoje\u00a0gib-ai<\/em>\u2018dovanai\u2019. Slav\u0173 kalbose, kaip \u017einoma, ide. *oi<\/em>\u00a0and *ai<\/em>\u00a0susiliejo su *\u0113<\/em>\u00a0ir virto\u00a0\u011b<\/em>, kaip rodo sen. b. sl. vnsk. naud. ir viet. forma\u00a0roc\u011b<\/em>\u2018rankai, rankoje\u2019, kuri\u0105 galima gretinti su bendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos\u00a0rank-ai<\/em>\u00a0ir tarmine\u00a0runk-e<\/em>, su lygiagre\u010dia slavi\u0161kajai, bet v\u0117lesne monoftongizacija. Pana\u0161iai slav\u0173 kalbose *au<\/em>\u00a0ir *ou<\/em>\u00a0virsta\u00a0u<\/em>, plg. *-u\u00a0<\/em>kamieno vnsk. kilm.\u00a0med-u<\/em>\u00a0\u2018medaus\u2019. Sanskrite prokalb\u0117s dvibalsiai *ai<\/em>, *ei<\/em>\u00a0ir *oi<\/em>\u00a0duoda *\u0113<\/em>, o *au<\/em>, *eu<\/em>\u00a0ir *ou<\/em>\u00a0duoda *\u014d<\/em>, plg. *woid<\/em>– > skr.\u00a0ved-a<\/em>\u00a0\u2018\u017einau\u2019 bei *-u\u00a0<\/em>kamieno vnsk. kilm.\u00a0madh-o-h<\/em>\u2018medaus\u2019. Pana\u0161i\u0173 rei\u0161kini\u0173 nustatyta ir kitose kalb\u0173 \u0161eimose, pvz., klasikin\u0117s arab\u0173 koin\u0117 dvibalsiai \/ay\/ ir \/aw\/, i\u0161lik\u0119 Zahl\u0117s tarm\u0117je, daugelyje kit\u0173 tarmi\u0173 (pvz., Tyro, Sidono, Beiruto) yra monoftongizuojami ir virsta \/e:\/, \/o:\/, pvz., \/bayt\/ : \/be:t\/ \u2018namas\u2019, \/lawn\/ : \/lo:n\/ \u2018spalva\u2019.<\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Vidin\u0117je indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s raidoje taip pat vyko monoftongizacijos procesai, pvz., ide. \u0161aknis *dow<\/em>– \u2018duoti\u2019 prie\u0161 priebals\u012f virto *d\u014d<\/em>– > lie.\u00a0d\u00fao-ti<\/em>, gr. (es. l. vnsk. 1 asm.)\u00a0(di)-d\u014dmi<\/em>, skt.\u00a0(d\u00e3)-d\u0101-mi<\/em>\u00a0\u2018duodu\u2019. Prie\u0161 balsius einan\u010dios formos *dow<\/em>– t\u0119sinys randamas tokiuose dariniuose kaip lie.\u00a0d\u00e3v-\u0117<\/em>, Kipro graik\u0173\u00a0dowenai<\/em>\u00a0\u2018duoti\u2019 ir umbr\u0173 vnsk. 3 asmens liep. nuos.\u00a0(pur)do-vi-t(u)<\/em>= lot.\u00a0perricito<\/em>\u00a0\u2018tegul aukoja\u2019.<\/p>\n

Pana\u0161i kaita kaip \u0161aknyje *dow<\/em>–\u00a0:<\/em>*d\u014d<\/em>– matyti vnsk. 1 asmens gal\u016bn\u0117je *-oN<\/em>\u00a0(N<\/em>\u00a0=\u00a0m<\/em>\u00a0or\u00a0n<\/em>), i\u0161 kurios kilo ir pirmin\u0117 gal\u016bn\u0117 *-\u014d<\/em>, ir antrin\u0117 gal\u016bn\u0117 *-oN<\/em>. Pirmin\u0119 gal\u016bn\u0119 paliudija lot.\u00a0fer-o<\/em>, gr.\u00a0ph\u00e9r\u014d<\/em>, skr.\u00a0bh\u00e1r-\u0101-mi\u00a0<\/em>(su v\u0117liau prid\u0117ta atematine gal\u016bne –mi<\/em>) ir lie.\u00a0ne\u0161-\u00f9<\/em>, antrin\u0119 gal\u016bn\u0119 rodo lot.\u00a0sum<\/em>\u00a0< *e-s\u00f3m\u00a0<\/em>\u2018esu\u2019, imperfekto vnsk. 1 asm. gr.\u00a0\u00e9pheron<\/em>, skr.\u00a0\u00e1bhar-am<\/em>\u00a0\u2018ne\u0161iau\u2019.<\/p>\n

Virginija Vasiliauskien\u0117<\/strong><\/p>\n

Atributin\u0117 fraz\u0117 su derinamuoju komponentu Kiprijono Lukausko\u00a0Pamoksluose<\/em><\/strong><\/p>\n

I\u0161 Lukausko\u00a0Pamoksl\u0173<\/em>\u00a0buvo i\u0161rinkti 1541 junginiai su derinamuoju pa\u017eyminiu ir i\u0161tirta j\u0173 pozicija pa\u017eymimojo \u017eod\u017eio at\u017evilgiu. \u0160i\u0173 jungini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 tvarkos analiz\u0117 rodo, kad palyginti su XVI \u2013 XVII a. religiniais ra\u0161tais vieno ar kito pozicinio modelio pasirinkimas \u0161iame XVIII a. religiniame veikale tampa labiau motyvuotas, t\u0173 pa\u010di\u0173 leksem\u0173 poziciniai variantai retesni, suma\u017e\u0117ja pa\u017eymini\u0173 pozicijos neapibr\u0117\u017etumo atvej\u0173, ta\u010diau senojoje kalboje \u0117m\u0119s ry\u0161k\u0117ti atributin\u0117s fraz\u0117s modelis i\u0161 esm\u0117s nekei\u010diamas. Tod\u0117l \u0161\u012f laikotarp\u012f galima laikyti XVI \u2013 XVII a. prad\u0117jusi\u0173 formuotis norm\u0173 t\u0105sos ir j\u0173 stabilizacijos etapu.<\/p>\n

Pamoksluose dominuoja skaitvardinio ir \u012fvardinio pa\u017eyminio prepozicija. Postpozicinis \u012fvardis atsiduria enklitin\u0117je pozicijoje ir padeda labiau i\u0161kelti, akcentuoti prie\u0161 j\u012f einant\u012f pa\u017eymim\u0105j\u012f daiktavard\u012f arba su juo yra susij\u0119s apoziciniu ry\u0161iu. Kontrasto kirt\u012f gali gauti tiek prepozici\u0161kai, tiek postpozici\u0161kai vartojamas \u012fvardis. Da\u017enesn\u0117 postpozicija b\u016bdinga tik \u012fvard\u017eiams\u00a0koks<\/em>\u00a0ir\u00a0toks<\/em>. \u012evardis\u00a0koks\u00a0<\/em>savo da\u017ena postpozicine vartosena ry\u0161kiai skiriasi nuo kit\u0173 \u012fvard\u017ei\u0173 ir Sirvydo bei Bretk\u016bno pamoksluose. Pabr\u0117\u017eiamoji funkcija \u012fvard\u012f\u00a0pats<\/em>\u00a0priartina prie dalely\u010di\u0173.<\/p>\n

B\u016bdvard\u017eio vieta aptariamame tekste n\u0117ra grie\u017e\u010diau apibr\u0117\u017eta. Lukauskas kai kuriais atvejais vietoj daiktavard\u017eio genityvo vartoja b\u016bdvard\u017eius su priesaga\u00a0-i\u0161kas.<\/em>\u00a0Beveik du tre\u010ddaliai \u0161ios priesagos vedini\u0173 eina po daiktavard\u017eio. Tokia da\u017ena j\u0173 postpozicija, matyt, susijusi su dvikalbyst\u0117s s\u0105lygomis sustipr\u0117jusiu daiktavardinio ir b\u016bdvardinio pa\u017eyminio funkcij\u0173 mai\u0161ymu \u2013 posesyvinis b\u016bdvardis lenk\u0173 kalbos pavyzd\u017eiu imtas vartoti ten, kur lietuvi\u0173 kalboje nuo seno buvo vartojamas daiktavard\u017eio genityvas. \u0160is pamoksl\u0173 rinkinys atspindi b\u016bdvard\u017ei\u0173 su priesagomis\u00a0-i\u0161kas, -inis, -ingas\u00a0<\/em>formavimosi proces\u0105.\u00a0Pamoksluose<\/em>\u00a0kontrasto kirt\u012f da\u017enai gauna ne tik postpozicinis, bet ir prepozicinis b\u016bdvardis. Postpozicini\u0173 b\u016bdvard\u017ei\u0173 svarbumas, j\u0173 akcentavimas tekste glaud\u017eiai susij\u0119s su j\u0173 vieta fraz\u0117je: didesn\u012f informacijos kr\u016bv\u012f paprastai turi b\u016bdvard\u017eiai, einantys prie\u0161paskutin\u0117je fraz\u0117s pozicijoje. \u017dod\u017ei\u0173 tvarka atributin\u0117je fraz\u0117je su b\u016bdvard\u017eiu\u00a0Pamoksluose\u00a0<\/em>yra labiau apibr\u0117\u017eta, nuoseklesn\u0117 palyginti su XVI \u2013 XVII a. ra\u0161tais. Matyt, tai susij\u0119 su ba\u017enytini\u0173 ra\u0161t\u0173 kalbos standartizacija. B\u016bdvard\u017ei\u0173 postpozicija da\u017enesn\u0117 religijos terminijoje, kur d\u0117l kanonizuot\u0173 tekst\u0173 specifikos palikta original\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 tvarka jau buvo tapusi religini\u0173 ra\u0161t\u0173 kalbos norma.<\/p>\n

Dalyvi\u0173 pozicija pa\u017eymimojo \u017eod\u017eio at\u017evilgiu beveik nesiskiria nuo b\u016bdvard\u017ei\u0173.<\/p>\n

Nekontaktin\u0117s derinam\u0173j\u0173 pa\u017eymini\u0173 vartosenos atvej\u0173 kiekiu Lukauskas lenkia kit\u0105 rytieti\u0161kai ra\u0161ius\u012f autori\u0173 Sirvyd\u0105. Dominuoja derinam\u0173j\u0173 pa\u017eymini\u0173 distancin\u0117 prepozicija. Pa\u017eyminiai nuo savo pa\u017eymim\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 gali b\u016bti atskirti veiksma\u017eod\u017ei\u0173, prieveiksmi\u0173, dalely\u010di\u0173, prielinksnini\u0173 konstrukcij\u0173, keli\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 grupi\u0173.\u00a0Pamokslai\u00a0<\/em>pasi\u017eymi ypa\u010d da\u017ena \u012fvard\u017ei\u0173 distancine prepozicija. Po \u012fvard\u017eio da\u017eniausiai pasakoma kokia nors enklitin\u0117 dalelyt\u0117.<\/p>\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>\n

45 TOMAS<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9533,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[66],"tags":[],"class_list":["post-9134","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-acta-linguistica-lithuanica"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9134","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9134"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9134\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9534,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9134\/revisions\/9534"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9134"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9134"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9134"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}