{"id":9130,"date":"2017-06-27T18:50:57","date_gmt":"2017-06-27T20:50:57","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=9130"},"modified":"2017-07-28T10:42:01","modified_gmt":"2017-07-28T12:42:01","slug":"acta-linguistica-lithuanica-44","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/en\/acta-linguistica-lithuanica-44\/","title":{"rendered":"Acta Linguistica Lithuanica 44"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9130\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p><\/p>\n<div>\n<div>\n<div align=\"center\"><strong>TURINYS<\/strong><\/div>\n<\/div>\n<div align=\"center\"><strong>Straipsniai<\/strong><a name=\"Straipsniai\"><\/a><\/div>\n<\/div>\n<div align=\"center\"><\/div>\n<p align=\"justify\">Vytautas Ambrazas. Lietuvi\u0173 kalbos adverbalinis genityvas istorin\u0117s sintaks\u0117s po\u017ei\u016briu<\/p>\n<p align=\"justify\">Vincentas Drotvinas. Johannas Richteris ir Lietuvi\u0173 kalbos seminaras Hall\u0117je<\/p>\n<p align=\"justify\">Judita D\u017ee\u017eulskien\u0117. Asmen\u0173 pavadinimai, rei\u0161kiami veiksma\u017eodiniais mobiliaisiais daiktavard\u017eiais (<em>substantiva mobilia<\/em>)<\/p>\n<p align=\"justify\">Axel Holvoet. Lithuanian\u00a0<em>b\u016bti<\/em>\u00a0with the infinitive as a modal expression and its Latvian counterparts<\/p>\n<p align=\"justify\">Simas Karali\u016bnas. Kalbotyros pastabos<\/p>\n<p align=\"justify\">Gina Kavali\u016bnait\u0117. Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo \u0161altiniai: \u012fra\u0161ai bei teksto taisymai<\/p>\n<p align=\"justify\">Edita Kibildait\u0117. Prie\u017easties \u0161alutiniai sakiniai Bretk\u016bno postil\u0117je<\/p>\n<p align=\"justify\">Stas\u0117 Krinickait\u0117. Lietuvi\u0173 kalbos subjektiniai ir objektiniai veiksma\u017eod\u017eiai<\/p>\n<p align=\"justify\">Vitalija Maciejauskien\u0117. D\u0117l lietuvi\u0173 pavard\u017ei\u0173 vertinimo darybos po\u017ei\u016briu<\/p>\n<p align=\"justify\">Algis Rubinas. Dvasinink\u0173 pavadinimai ir j\u0173 istorija<\/p>\n<p align=\"justify\">Elena Valiulyt\u0117. Lietuvi\u0173 kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksma\u017eod\u017eiais<\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Publikacijos<a name=\"Publikacijos\"><\/a><\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Itali\u0161kas Ledesmos Katechizmo\u00a0<em>Dottrina Christiana<\/em>: Dauk\u0161os panaudoto lenki\u0161ko teksto \u0161altinis (Guido Michelini)<\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Recenzijos<\/strong><a name=\"recenzijos\"><\/a><\/p>\n<p align=\"justify\">Pawe\u0142 W\u00f3jcik, The acquisition of Lithuanian verb morphology<\/p>\n<p align=\"justify\">(Bonifacas Stund\u017eia)<\/p>\n<p align=\"justify\">Pietro U. Dini, Balt\u0173 kalbos. Lyginamoji istorija<\/p>\n<p align=\"justify\">(Axel Holvoet)<\/p>\n<p align=\"center\"><strong>\u00a0Santraukos\u00a0<a name=\"santraukos\"><\/a><\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Vytautas Ambrazas<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Adverbalinis genityvas lietuvi\u0173 kalbos istorin\u0117s sintaks\u0117s po\u017ei\u016briu<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Linksni\u0173 parinkimo semantin\u0117 motyvacija, b\u016bdinga seniausiems indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 raidos laikams, atsispindi lietuvi\u0173 kalbos adverbalinio genityvo vartosenoje partityvine (neapibr\u0117\u017eto kiekio) ir abliatyvine (atskirties) reik\u0161m\u0117mis.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Partityvin\u0117 genityvo reik\u0161m\u0117 lietuvi\u0173 kalbos tarm\u0117se ir senuosiuose ra\u0161tuose yra itin gerai i\u0161laikyta. \u0160ios reik\u0161m\u0117s pagrindu genityvas su daugeliu objektini\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 sudaro opozicij\u0105 akuzatyvui, o su b\u016bsenos ir jos kaitos veiksma\u017eod\u017eiais \u2013 nominatyvui ir eina tos opozicijos \u017eym\u0117tu nariu.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Partityvinio genityvo vartosena lietuvi\u0173 kalboje kito dviem svarbiausiom kryptim: a) vietoj genityvo, anks\u010diau vartoto greta akuzatyvo su kai kuri\u0173 semantini\u0173 grupi\u0173 veiksma\u017eod\u017eiais (rei\u0161kian\u010diais prisiminim\u0105 ar u\u017emir\u0161im\u0105, kvietim\u0105, saugojim\u0105, kontakt\u0105 su daikto pavir\u0161iumi ir pan.) buvo apibendrintas akuzatyvas; b) su veiksma\u017eod\u017eiais, rei\u0161kian\u010diais siekim\u0105, nor\u0105, laukim\u0105, ie\u0161kojim\u0105 ir pan. arba turin\u010diais veiksmo pilnio reik\u0161m\u0117s prie\u0161d\u0117lius, buvo apibendrintas genityvas. Abiem atvejais linksni\u0173 semantin\u0117 opozicija partityvin\u0117s reik\u0161m\u0117s pagrindu neutralizuojama ir semanti\u0161kai motyvuotas linksnio parinkimas kei\u010diamas sintaksiniu valdymu.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Su partityviniu genityvu gali b\u016bti siejama ir kai kuri\u0173 dabar jau suprieveiksm\u0117jusi\u0173 genityvo form\u0173 vartosena laikui reik\u0161ti, rodanti ankstesn\u012f semantin\u012f \u0161io linksnio pob\u016bd\u012f.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Partityvinio ir vad. kiekyb\u0117s turinio genityvo analiz\u0117 leid\u017eia suponuoti ne tik sinchroninius, bet ir diachroninius t\u0173 konstrukcij\u0173 ry\u0161ius tolimoje indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 senov\u0117je ir paai\u0161kinti genityvo su supinu genez\u0119.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Genityvo vartosena partityvine reik\u0161me sudar\u0117 istorin\u012f pamat\u0105 neiginio genityvui. Lietuvi\u0173 ir latvi\u0173 kalbose \u012fsivyravo sintaksin\u0117 taisykl\u0117, reikalaujanti keisti su neigiamu veiksma\u017eod\u017eiu siejam\u0105 akuzatyv\u0105 ar nominatyv\u0105 genityvu. Ta taisykl\u0117 buvo apibendrinta ir prarado semantin\u0119 (partityvin\u0119) motyvacij\u0105. Pana\u0161iai neiginio genityvas, i\u0161siskyr\u0119s i\u0161 partityvinio, buvo apibendrintas slav\u0173 ir i\u0161 dalies german\u0173 kalbose. Taigi neiginio genityvas gali b\u016bti laikomas balt\u0173, slav\u0173 ir german\u0173 kalbas jungian\u010dia sena sintaksine bendrybe. Tolesnis neiginio genityvo plitimas pastebimas Vakar\u0173 fin\u0173 kalb\u0173 areale.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Abliatyvin\u0117 (atskirties) reik\u0161m\u0117, taip pat paveld\u0117ta i\u0161 indoeuropie\u010di\u0173 bendrijos laik\u0173, lietuvi\u0173 kalboje yra silpniau i\u0161silaikiusi negu partityvin\u0117. Jos lokalinis pob\u016bdis ai\u0161kus sintaksiniais archaizmais virtusiose konstrukcijose su jud\u0117jimo ir artim\u0173 reik\u0161mi\u0173 veiksma\u017eod\u017eiais, ta\u010diau ir \u0161ioje pozicijoje genityvas da\u017eniausiai eina su prielinksniais. D\u0117l toli pa\u017eengusio desemantizacijos proceso atskirt\u012f rei\u0161k\u0119 genityvai daugeliu atvej\u0173 yra virt\u0119 tiesiogiai nuo veiksma\u017eod\u017ei\u0173\u00a0<em>bij\u00f3ti, v\u00e9ngti, s\u00e3ugotis, krat\u00f4tis, li\u00e3utis<\/em>\u00a0ir pan. priklausomais papildiniais. Dabartin\u0117s kalbos po\u017ei\u016briu jie pritampa prie partityvin\u0117s kilm\u0117s genityv\u0173, siejam\u0173 su laukim\u0105, nor\u0105, siekim\u0105, ie\u0161kojim\u0105 rei\u0161kian\u010diais veiksma\u017eod\u017eiais. Tuo b\u016bdu lietuvi\u0173 (kaip ir latvi\u0173 kalboje) susiformavo atskira papildinio genityv\u0105 valdan\u010di\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 grup\u0117.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Vincentas Drotvinas<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Johannas Richteris ir Lietuvi\u0173 kalbos seminaras Hall\u0117je<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje ap\u017evelgiamos Hall\u0117s universiteto Lietuvi\u0173 kalbos seminaro \u012fsteigimo aplinkyb\u0117s ir pirmojo \u0161io seminaro d\u0117stytojo Johanno Richterio (1727-1728) veikla. Remiantis Hall\u0117s\u2013Wittenbergo Martyno Liuterio universiteto archyvo dokumentais pateikiama nauj\u0173 Richterio biografijos duomen\u0173. Be kita ko, i\u0161 \u0161i\u0173 dokument\u0173 ai\u0161k\u0117ja, kad\u00a0<em>magister artium<\/em>\u00a0laipsnis Richteriui buvo suteiktas ne Hall\u0117je, o Wittenberge.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Judita D\u017ee\u017eulskien\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Asmen\u0173 pavadinimai, rei\u0161kiami veiksma\u017eodiniais mobiliaisiais daiktavard\u017eiais (substantiva mobilia)<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje nagrin\u0117jama viena did\u017eiausi\u0173 asmen\u0173 pavadinim\u0173 grupi\u0173 lietuvi\u0173 kalboje, vadinamieji mobilieji daiktavard\u017eiai (substantiva mobilia). Jie sudaro poras, turin\u010dias t\u0105 pat\u012f kamien\u0105 (bei tuos pa\u010dius darybos formantus), bet skirtingas gal\u016bnes vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos lyties asmenims pavadinti, pvz.,<em>mokytojas : mokytoja<\/em>. Ligi \u0161iol \u0161ie daiktavard\u017eiai atskirai nuo negyvus daiktus rei\u0161kian\u010di\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 nebuvo tirti, plg.:\u00a0<em>sugyv\u00e9ntinis, -\u0117\u00a0<\/em>ir\u00a0<em>sumu\u0161tinis, turtu\u00f5lis, -\u0117\u00a0<\/em>ir\u00a0<em>medu\u00f5lis.\u00a0<\/em>J\u0173 daryba ir semantika taip pat nebuvo specialiai nagrin\u0117tos.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje lietuvi\u0173 kalbos mobilieji daiktavard\u017eiai skirstomi \u012f dvi grupes: veiksmo atlik\u0117j\u0173 ir veiksma\u017eodin\u0117s ypatyb\u0117s tur\u0117toj\u0173. \u0160ioms grup\u0117ms priklausan\u010di\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 santykis yra toks: 53,6% : 46,3%. Kartu su varda\u017eodiniais dariniais jie sudaro vien\u0105 darybin\u0119 asmen\u0173 pavadinim\u0173 kategorij\u0105, atitinkan\u010di\u0105 veiksm\u0173 pavadinim\u0173, \u012franki\u0173 pavadinim\u0173 ir kitas pana\u0161ias daiktavard\u017ei\u0173 darybos kategorijas.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Toks darybos modelis skiriasi nuo kitoms indoeuropie\u010di\u0173 kalboms (vokie\u010di\u0173, angl\u0173, rus\u0173, lenk\u0173 ir pan.) b\u016bdingo asmen\u0173 \u012fvardijimo pagal lyt\u012f vartojant darybines priesagas. Nagrin\u0117jamas lietuvi\u0173 kalbos darybos modelis yra labai reguliarus ir produktyvus, o atitinkama darini\u0173 klas\u0117 atvira.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Axel Holvoet<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Lietuvi<\/strong><strong>\u0173 kalbos sintaksin\u0117 strukt\u016bra \u2018<em>b\u016bti<\/em>\u00a0su bendratimi\u2019 kaip modalin\u0117 konstrukcija ir jos latvi\u0161ki atitikmenys\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Dabartin\u0117se balt\u0173 kalbose konstrukcija \u2018<em>b\u016bti<\/em>\u00a0su bendratimi\u2019 yra vartojama kaip modalin\u0117 konstrukcija su b\u016btinyb\u0117s reik\u0161me. Ji atsirado, prie egzistencin\u0117s konstrukcijos su subjekto vardininku pri\u0161liejus tikslo bendrat\u012f:\u00a0<em>(man)<\/em>\u00a0<em>yra namai matyti\/statyti<\/em>. Visa konstrukcija buvo vartojama galimybei arba b\u016btinybei reik\u0161ti. Veiksn\u012f perprasminus kaip bendraties papildin\u012f (papildinio vardinink\u0105 \u2013 nors dar ne iki galo \u2013 pakeit\u0117 galininkas), veiksma\u017eodis prad\u0117jo eiti modalinio veiksma\u017eod\u017eio funkcij\u0105. Konstrukcijos reik\u0161m\u0117 susiaur\u0117jo ir vietoj silpnai diferenciuot\u0173 galimyb\u0117s arba b\u016btinyb\u0117s reik\u0161mi\u0173 \u012fsigal\u0117jo b\u016btinyb\u0117s reik\u0161m\u0117. Konstrukcija\u00a0<em>namai matyti<\/em>\u00a0yra reliktin\u0117 ir sintaksiniu (i\u0161lik\u0119s vardininkas) ir semantiniu (galimyb\u0117s reik\u0161m\u0117) at\u017evilgiu. Latvi\u0173 kalboje naujesnioji (b\u016btinyb\u0119 rei\u0161kianti) konstrukcija labiau paplitusi, nei lietuvi\u0173 kalboje. Senesnioji (atitinkanti liet.\u00a0<em>namai matyti<\/em>) yra i\u0161likusi tik reliktiniu pavidalu. Literat\u016broje kaip lietuvi\u0161kos konstrukcijos\u00a0<em>namai matyti<\/em>\u00a0atitikmenys cituojamos konstrukcijos yra naujesn\u0117s ir kitokios strukt\u016bros: jose subjekto naudininkas pakeistas vardininku, o vietoj prokliti\u0161kai prie bendraties pri\u0161lieto neiginio jose yra i\u0161sivyst\u0119s ypatingas neiginio tipas: pal.\u00a0<em>zirgs vezumu ne pavilkt<\/em>\u00a0greta senesn\u0117s ir lietuvi\u0161k\u0105 atitikmen\u012f turin\u010dios konstrukcijos\u00a0<em>zirgam vezumu nepavilkt<\/em>\u00a0(liet.\u00a0<em>arkliui ve\u017eimo nepavilkti<\/em>). \u0160io sintaksinio pakeitimo mechanizmas n\u0117ra iki galo ai\u0161kus. Straipsnyje keliama mintis, kad sakiniuose su nei\u0161reik\u0161tu apibendrintu subjektu nulinis naudininko subjektas gal\u0117jo b\u016bti perprasmintas kaip nulin\u0117 vardininko subjekto realizacija\u00a0 (\u00c6dat\u00a0<em>vezumu nepavilkt<\/em>\u00a0\u00ae \u00c6nom\u00a0<em>vezumu ne pavilkt<\/em>), ir kad v\u0117liau buvo \u012fsivesti eksplicitiniai vardininko subjektai (<em>zirgs vezumu ne pavilkt<\/em>). Ta\u010diau neatmestina ir galimyb\u0117 sieti nauj\u0105sias konstrukcijas su naratyvine bendratimi.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Simas Karali\u016bnas<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Kalbotyros pastabos<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lie. dial.\u00a0<em>berklai<\/em>\u00a0\u2018lieptai\u2019&lt; *<em>ber-tlo<\/em>, priesagos &#8211;<em>tl<\/em>&#8211; vedinys i\u0161 veiksma\u017eod\u017eio *<em>bher<\/em>&#8211; \u2018ne\u0161ti\u2019, ir lot.\u00a0<em>ferculum<\/em>\u00a0(<em>fericulum<\/em>) \u2018ne\u0161tuvai, pad\u0117klas\u2019 &lt; *<em>bher(H)-tlo-m\u00a0<\/em>gal\u0117t\u0173 b\u016bti balt\u0173-lotyn\u0173 izoleksa;\u00a0<em>b<\/em><em>erkla<\/em><em>i<\/em><em>\u00a0<\/em>gal\u0117jo i\u0161laikyti pirmin\u0119 veiksma\u017eod\u017eio\u00a0<em>ber<\/em><em>ti<\/em>\u00a0reik\u0161m\u0119 \u2018ne\u0161ti\u2019.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lie.\u00a0<em>gi<\/em><em>n<\/em><em>taras<\/em>, La.\u00a0<em>dz<\/em><em>i<\/em><em>tars<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>dzi<\/em><em>n<\/em><em>tars<\/em>, dial.\u00a0<em>z<\/em><em>i<\/em><em>tars\u00a0<\/em>atrodo kaip priesagos &#8211;<em>ara<\/em>&#8211; vediniai i\u0161 nei\u0161likusio veiksma\u017eod\u017eio *<em>gint<\/em>&#8211; (&lt;*<em>g<\/em><em>n<\/em><em>t<\/em>-) \u2018degti\u2019, paliudyto german\u0173 kalbose: sen. skand.\u00a0<em>kynda<\/em>, vid. vok. auk\u0161t.\u00a0<em>k\u00fcnten<\/em>, vok. dial. (bavar\u0173)\u00a0<em>kenten<\/em>\u00a0\u2018u\u017edegti\u2019, ang.\u00a0<em>kindle<\/em>. Balt\u0173 \u2018gintaro\u2019 pavadinimo etimologinis atitikmuo b\u016bt\u0173 s. skand.\u00a0<em>kyndill<\/em>\u00a0masc. \u2018\u017eibintas; \u017evak\u0117; \u0161viesa\u2019.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u0160iaur\u0117s ryt\u0173 Lietuvos tarm\u0117se vartojami \u017eod\u017eiai\u00a0<em>krontas<\/em>\u2018didel\u0117 kr\u016bva sniego, pusnis\u2019 ir\u00a0<em>kr<\/em><em>\u00f5nas\u00a0<\/em>\u2018t. p.\u2019 Atrodo, kad priebalsis\u00a0<em>t<\/em>\u012f\u00a0<em>kr<\/em><em>\u00f5nas\u00a0<\/em>\u012fspraustas neseniai. Pana\u0161us rei\u0161kinys pastebimas latvi\u0173 kalbos tarm\u0117se, plg.\u00a0<em>kra<\/em><em>n(t)s<\/em>\u00a0(<em>kr<\/em><em>anc, krants<\/em>) \u2018krosnis\u2019 \u0161alia\u00a0<em>kr<\/em><em>ans<\/em>\u2018t.p.\u2019.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 La. \u012fvardis\u00a0<em>vin\u0161<\/em>, fem.\u00a0<em>vina<\/em>\u00a0\u2018jis, ji\u2019 (tarm\u0117se ir su\u00a0<em>e<\/em>-vokalizmu:\u00a0<em>ve<\/em><em>\u0144\u00ees<\/em>, fem.\u00a0<em>ve\u0144ei<\/em>), kurio pirmin\u0117 reik\u0161m\u0117 buvo \u2018kitas\u2019, grei\u010diausiai yra kil\u0119s i\u0161 ide. *wen(i)yo-\/*wn(y)o- \u2018draugas\u2019, gerai paliudyto german\u0173 (s. skand.\u00a0<em>vinr<\/em>, s. ang.\u00a0<em>wine<\/em>\u00a0ir pan.) ir kitose ide. kalbose. Semantin\u0119 raid\u0105 \u2018draugas\u2019 &gt; \u2018kitas\u2019 patvirtina s. ba\u017en. sl.\u00a0<em>drug<\/em><em>u<\/em><em>\u00a0druga<\/em>\u00a0\u2018vienas kit\u0105\u2019 ( :\u00a0<em>drugu<\/em>\u00a0\u2018draugas\u2019) ir het.\u00a0<em>ara\u0161 aran<\/em>\u2018t.p.\u2019 (:\u00a0<em>ara\u0161<\/em>\u00a0\u2018draugas\u2019) paralel\u0117s.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lietuvos \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 kampe paliudyti vandenvard\u017eiai\u00a0<em>\u010ci\u010dir<\/em><em>y<\/em><em>s<\/em>(acc. sing.\u00a0<em>\u010c<\/em><em>i<\/em><em>\u010dir\u012f<\/em>) (taip pat\u00a0<em>\u010ci\u010d<\/em><em>i<\/em><em>ris<\/em>),\u00a0<em>\u010ci\u010dira<\/em><em>itis<\/em>, e\u017eerai,\u00a0<em>\u010ci\u010di<\/em><em>r\u0117<\/em>, up\u0117, ir\u00a0<em>Zirnaj<\/em><em>y<\/em><em>s<\/em>,\u00a0<em>Z<\/em><em>i<\/em><em>rnejas<\/em>, e\u017eerai. Pirmieji atrodo kaip pastar\u0173j\u0173 vertiniai. Kadangi pastarieji remiasi balt\u0173 \u2018\u017eirni\u0173\u2019 pavadinimu, galima sp\u0117ti, kad pirmieji remiasi balt\u0173 \u0161aknimi *<em>kikir<\/em>&#8211; \u2018\u017eirnis\u2019 (&gt; s\u0117li\u0173\u00a0<strong>&#8211;\u00a0<\/strong>*<em>cicir-<\/em>\u00a0&gt; lie.\u00a0<em>\u010ci\u010dir<\/em>-). Tai rodo, kad ir s. pr.\u00a0<em>keckers<\/em>,\u00a0<em>keckirs\u00a0<\/em>\u2018\u017eirnis\u2019 negali b\u016bti skolinys i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong>Senov\u0117s pr\u016bs\u0173<em>\u00a0rapa<\/em>\u00a0\u2018angelas\u2019 vietoj teisingos\u00a0<em>rapa<\/em>\u2018rup\u016b\u017e\u0117\u2019 tikriausiai atsirado klaidingai perskai\u010dius Elbingo \u017eodyn\u0117lio glos\u0105\u00a0<em>Engel \u2013 rapa<\/em>, kur vietoje vok.\u00a0<em>Eugel\u00a0<\/em>\u2018rup\u016b\u017e\u0117\u2019 para\u0161yta\u00a0<em>Engel\u00a0<\/em>\u2018angelas\u2019.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Gina Kavali\u016bnait\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Chylinskio Naujojo Testamento vertimas ir jo\u00a0<\/strong><strong>\u0161altiniai: teksto taisymai bei \u012fra\u0161ai rankra\u0161\u010dio gale<\/strong>.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje analizuojami Chylinskio NT rankra\u0161\u010dio taisymai ir \u012fra\u0161ai rankra\u0161\u010dio gale. Nustatomi svarbiausieji taisym\u0173 tipai ir galimos taisym\u0173 prie\u017eastys, bandoma bendrais bruo\u017eais atkurti redagavimo proces\u0105 ir \u012fvertinti, k\u0105 taisymai sako apie vertimo \u0161altinius. I\u0161skiriami tokie svarbiausieji taisym\u0173 tipai: 1) taisymai, kuriems \u0161altini\u0173 \u012ftakos negalima \u012frodyti arba tokia \u012ftaka atrodo ne\u012ftikima ir 2) taisymai, kuriems vertimo \u0161altiniai tur\u0117jo \u012ftakos. Darbe detaliau nagrin\u0117jamos ry\u0161kiausios, neabejotinai vertimo \u0161altini\u0173 s\u0105lygotos grup\u0117s.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Prieinama i\u0161vados, kad rankra\u0161tis nebaigtas redaguoti, tekstas nepataisytas pagal gale esan\u010dias pastabas, kuriose ai\u0161kiai nurodyta, k\u0105 ir kaip reik\u0117t\u0173 keisti. Tai liudija vert\u0117jo ketinim\u0105 per\u017ei\u016br\u0117ti nurodytas vietas ir pataisyti atsi\u017evelgiant \u012f min\u0117tas pastabas.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kai kuri\u0173 taisym\u0173 tip\u0173 nenuoseklumas (esama form\u0173 ar konstrukcij\u0173, kurios vertimo prad\u017eioje nuosekliai kei\u010diamos kitomis, o v\u0117liau nebetaisomos arba netgi atstatin\u0117jamos) rodo tam tikr\u0105 vert\u0117jo nery\u017etingum\u0105 ir nesugeb\u0117jim\u0105 apsispr\u0119sti, kuri\u0105 form\u0105 ar konstrukcij\u0105 vartoti.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 I\u0161 taisyt\u0173 teksto viet\u0173 matyti, kad pagrindinis sluoksnis i\u0161verstas i\u0161 Statenbijbel. Tai rodo vertimo ypatyb\u0117s, kurias galima paai\u0161kinti tik oland\u0173 kalbos strukt\u016bra. Pagrindinio sluoksnio sutapimai su lenki\u0161kais originalais daugiausiai leksiniai. Jie gali atspind\u0117ti lenki\u0161kai gerai mokan\u010dio vert\u0117jo leksik\u0105, o ne konkre\u010dius \u0161altinius. Lenki\u0161ko originalo \u012ftak\u0105 pagrindiniam sluoksniui ry\u0161kiau atspindi sintaksiniai sutapimai su lenki\u0161kais originalais.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Redaguojant lenki\u0161kas originalas pad\u0117jo Chylinskiui taisyklingai interpretuoti StB nepakankamai diferencijuotas ir dviprasmi\u0161kas formas. Redaguojant daug naudotasi ir StB.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u012era\u0161ai rankra\u0161\u010dio gale dar kart\u0105 patvirtina olandi\u0161kojo vertimo \u0161altinio svarb\u0105. Rankra\u0161\u010dio gale vartojamos lotyn\u0173 ir lenk\u0173 kalbos tiktai kaip metakalbos. Graiki\u0161k\u0173 \u012fra\u0161\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Edita Kibildait\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Prie\u017easties \u0161alutiniai sakiniai Bretk\u016bno Postil\u0117je<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje nagrin\u0117jami prie\u017easties jungtuk\u0173 vartojimas bei \u0161alutinio prie\u017easties sakinio vieta Bretk\u016bno\u00a0<em>Postil\u0117s<\/em>\u00a0sud\u0117tiniuose sakiniuose. I\u0161 viso i\u0161tirti 966 prie\u017easties sakiniai; atsi\u017evelgta \u012f tai, kurioje Postil\u0117s vietoje jie pavartoti: ar homilijose, perikop\u0117se ar Pasijoje. Verstin\u0117se Postil\u0117s dalyse pavartoti sakiniai palyginti su atitinkamais Liuterio Biblijos bei Vulgatos sakiniais, be to, su atitikmenimis Baltramiejaus Vilento\u00a0<em>Evangelijose ir Epistolose<\/em>.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Nagrin\u0117jamuose\u00a0<em>Postil\u0117s<\/em>\u00a0sakiniuose da\u017eniausiai vartojamas jungtukas\u00a0<em>nesa\u00a0<\/em>(69% atvej\u0173), kuris dabartinei kalbai neb\u0117ra b\u016bdingas, re\u010diau \u2013\u00a0<em>nes\u00a0<\/em>(10 %)<em>, kadangi\u00a0<\/em>(9%). Palyginti da\u017enai juose vartojamas jungtukas\u00a0<em>iog<\/em>\u00a0(4%). Jungtukai\u00a0<em>nesang, nesanga<\/em>,\u00a0<em>kaip<\/em>,\u00a0<em>kada<\/em>,\u00a0<em>ieng<\/em>\u00a0\/\u00a0<em>iang<\/em>,\u00a0<em>ka<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>kad<\/em>\u00a0pasitaiko retai.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u0160alutini\u0173 sakini\u0173 su\u00a0<em>nesa, nesang, nesanga<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>nes\u00a0<\/em>pozicija yra grie\u017etai apibr\u0117\u017eta: jie beveik visada eina po pagrindinio sakinio. Prie\u0161inga tvarka da\u017enai b\u016bna sakiniuose su\u00a0<em>kadangi<\/em>,\u00a0<em>kaip<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>kada<\/em>. Sud\u0117tiniuose sakiniuose su vieniniu jungtuku\u00a0<em>kadangi<\/em>\u00a0\u0161alutinis sakinys da\u017eniausiai eina po pagrindinio sakinio. \u0160iuo at\u017evilgiu\u00a0<em>Postil\u0117s<\/em>\u00a0kalba skiriasi nuo dabartin\u0117s. \u0160alutinio sakinio interpozicija pasitaiko labai retai.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Jungtukas \u0161alutiniame sakinyje da\u017eniausiai u\u017eima pirm\u0105 viet\u0105. Tik retkar\u010diais, ir tik sakiniuose su\u00a0<em>nes<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>nesanga<\/em>, jungtukas vartojamas antroje vietoje. Tokiais atvejais pirmoje vietoje da\u017eniausiai eina prieveiksmis, re\u010diau \u012fvardis.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Stas\u0117 Krinickait\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Lietuvi\u0173 kalbos subjektiniai ir objektiniai veiksma\u017eod\u017eiai<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u0160iame straipsnyje nagrin\u0117jami veiksma\u017eod\u017ei\u0173 tipai, subjektiniai ir objektiniai veiksma\u017eod\u017eiai, atspindintys du pagrindinius sakinio perspektyvos tipus. Subjektiniais laikomi tie veiksma\u017eod\u017eiai, kurie \u017eymi veiksmus, siejamus su subjektu ir nei\u0161einan\u010dius u\u017e jo sferos rib\u0173. Objektiniai veiksma\u017eod\u017eiai \u017eymi veiksmus, nukreiptus \u012f objekt\u0105, bet drauge i\u0161laikan\u010dius ry\u0161\u012f su subjektu. Subjekto hiperfunkcija apima agento1, agento2, patiento, percipiento, rezultato, beneficiento, kontentyvo, instrumento semantines funkcijas. Objekto hiperfunkcija apima patiento, rezultato, kontentyvo, beneficiento, percipiento, kontragento, instrumento, kauzatyvo, finityvo, komparatyvo, direktyvo, moduso, \u0161altinio (kompozityvo) semantines funkcijas. Tiek subjektines, tiek ir objektines funkcijas s\u0105lygoja skirtingi veiksma\u017eod\u017ei\u0173 leksiniai semantiniai tipai.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Vitalija Maciejauskien\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>D\u0117l lietuvi\u0173 pavard\u017ei\u0173 vertinimo darybos po\u017ei\u016briu<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje aptariami kai kurie lietuvi\u0173 kalbos onim\u0173 (asmenvard\u017ei\u0173 ir vietovard\u017ei\u0173) darybin\u0117s ir strukt\u016brin\u0117s analiz\u0117s klausimai. Bandoma atsakyti \u012f klausim\u0105, ar pavard\u017ei\u0173 darybos analiz\u0117 apskritai yra \u012fmanoma.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lietuvi\u0173 vietovard\u017eius ir kai kuriuos asmenvard\u017eius (vardus, pravardes) darybos po\u017ei\u016briu galima suskirstyti \u012f pirminius ir antrinius onimus. Pastaruosius galima toliau paskirstyti \u012f vedinius, sudurtinius ir sud\u0117tinius. Pirminiai onimai nuo bendrini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 skiriasi nauju darybos b\u016bdu: jie daromi i\u0161 bendrini\u0173 ir tikrini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 be joki\u0173 formali\u0173 darybos po\u017eymi\u0173. Vietovard\u017ei\u0173 ir kai kuri\u0173 asmenvard\u017ei\u0173 (vard\u0173, pravard\u017ei\u0173) sistem\u0173 susidarymas bei papildymas naujais vienetais paliudija du \u0161i\u0173 onim\u0173 darybos modelius:\u00a0<em>bendrinis \u017eodis<\/em>\u00a0\u00ae\u00a0<em>vietovardis, vardas, pravard\u0117<\/em>\u00a0bei\u00a0<em>tikrinis \u017eodis\u00a0<\/em>\u00ae\u00a0<em>vietovardis, vardas, pravard\u0117<\/em>.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Lietuvi\u0161kos pavard\u0117s yra labai saviti onimai. Visos jos yra kilusios i\u0161 istorini\u0173 asmenvard\u017ei\u0173. Virsdamos pavard\u0117mis jos ne\u012fgijo joki\u0173 darybos po\u017eymi\u0173, \u2013 tiesiog pasikeit\u0117 asmenvard\u017eio statusas: buvo patronimas, pravard\u0117 ar pan., o dabar yra pavard\u0117. Taigi visos pavard\u0117s darybos po\u017ei\u016briu gali b\u016bti kvalifikuojamos tik kaip pirmin\u0117s. \u0160i\u0173 onim\u0173 sistemos susidarym\u0105 atspindi tik vienas modelis:\u00a0<em>tikrinis \u017eodis\u00a0<\/em>\u00ae\u00a0<em>pavard\u0117<\/em>.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Jeigu visas pavardes darybos po\u017ei\u016briu vertiname kaip pirminius onimus, tolesnei darybinei j\u0173 analizei n\u0117ra pagrindo. Prasmingas ir aktualus yra tik morfeminiu skaidymu (morfologin\u0117s strukt\u016bros analize) paremtas pavard\u017ei\u0173 tyrimas.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Algis Rubinas<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Dvasinink\u0173 pavadinimai ir j\u0173 istorija<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Straipsnyje ap\u017evelgiami lietuvi\u0173 kalbos dvasinink\u0173 pavadinimai bei j\u0173 istorija. Tiriama apie 20 dvasinink\u0173 pavadinim\u0173 (neskai\u010diuojant fonetini\u0173 variant\u0173). Pagal j\u0173 santyk\u012f su lotyni\u0161kais originalais jie suskirstomi \u012f tris grupes. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Pirm\u0105j\u0105 grup\u0119 sudaro lotyni\u0161kos kilm\u0117s pavadinimai, pasiskolinti tarpininkaujant kitoms kalboms, da\u017eniausiai lenk\u0173 kalbai. Kalbos tarpinink\u0117s \u0161i\u0173 skolini\u0173 fonetikoje yra palikusios p\u0117dsak\u0173, kurie lotyni\u0161k\u0105 \u0161altin\u012f kartais padaro sunkiai atpa\u017e\u012fstam\u0105 (pvz.,\u00a0<em>vyskupas, popie\u017eius<\/em>\u00a0ir pan.). Tarp \u0161ios grup\u0117s skolini\u0173 atskir\u0105 viet\u0105 u\u017eima \u017eodis\u00a0<em>kunigas<\/em>, kuris buvo perimtas tiesiai i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos, bet savo dabartin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u012fgijo d\u0117l lenk\u0173 kalbos \u012ftakos.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Antr\u0105j\u0105 grup\u0119 sudaro nauji, dirbtiniai skoliniai, padaryti tautinio atgimimo laikais, prie lotyni\u0161ko kamieno priduriant lietuvi\u0161k\u0105 gal\u016bn\u0119. Jais da\u017enai kei\u010diamos senesn\u0117s per kitas kalbas at\u0117jusios formos, pa\u0161alinant \u0161i\u0173 kalb\u0173 tarpininkavimo fonetinius p\u0117dsakus (pvz.,\u00a0<em>prelatas<\/em>\u00a0vietoje\u00a0<em>pralotas<\/em>).<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tre\u010di\u0105j\u0105 grup\u0119 sudaro neologizmai, kuriais kei\u010diami senesni skoliniai, pvz.,\u00a0<em>pam\u00f3kslininkas<\/em>,\u00a0<em>nuod\u0117mklausys<\/em>\u00a0ir pan.<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>\u00a0 \u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"left\"><strong>Elena Valiulyt\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"left\"><strong>\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>Lietuvi\u0173 kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksma\u017eod\u017eiais<\/strong><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>\u00a0\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Slinkties veiksma\u017eod\u017eiais vadiname ne tik jud\u0117jim\u0105 (<em>eiti, skristi, plaukti<\/em>), bet ir jud\u0117jimo skatinim\u0105 (<em>kviesti, si\u0173sti, varyti<\/em>) bei daikto pad\u0117ties keitim\u0105 (<em>s\u0117sti &#8211; sodinti, klauptis &#8211; klupdyti<\/em>) \u017eymin\u010dius veiksma\u017eod\u017eius.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Konstrukcijos su slinkties veiksma\u017eod\u017eiais \u017eymi tiksl\u0105 kaip siekiam\u0105 dalyk\u0105 (siekin\u012f). Tikslas lietuvi\u0173 kalboje yra rei\u0161kiamas kilmininku ar kilmininku su bendratimi (<em>nu\u0117jo vandens (atne\u0161ti)<\/em>), taip pat viena bendratimi, u\u017eiman\u010dia kilmininko pozicij\u0105 (<em>nu\u0117jo maudytis, atsis\u0117do pails\u0117ti<\/em>). Tokia bendratis yra pakeitusi speciali\u0105 tikslo reik\u0161m\u0117s form\u0105\u00a0&#8211; supin\u0105 (<em>atsis\u0117do pails\u0117t\u0173, nu\u0117jo vandens atne\u0161t\u0173<\/em>).<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tam tikromis leksin\u0117mis s\u0105lygomis tiksl\u0105 \u017eymi ir kai kurios krypties (galinio ta\u0161ko) prielinksnin\u0117s konstrukcijos:\u00a0<em>\u012f\u00a0<\/em>su galininku veiksma\u017eod\u017ei\u0173 abstrakt\u0173 (<em>nu\u0117jo \u012f susirinkim\u0105, pakviet\u0117 \u012f vestuves<\/em>),\u00a0<em>prie\u00a0<\/em>su kilmininku tam tikrus daiktus (ne vietas!) \u017eymin\u010di\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 (<em>nu\u0117jo prie rugi\u0173, s\u0117do prie knyg\u0173<\/em>). Tokiais atvejais i\u0161lieka ir slinkties galinio ta\u0161ko reik\u0161m\u0117, kuri \u0161iems prielinksniams yra pagrindin\u0117.<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tiksl\u0105 gali \u017eym\u0117ti ir prie\u017easties reik\u0161m\u0117s prielinksnis\u00a0<em>d\u0117l\u00a0<\/em>su kilmininku, pavartotas ne tik su slinkties, bet ir su kitais aktyvaus veiksmo reik\u0161m\u0117s veiksma\u017eod\u017eiais (<em>lenktyniauja d\u0117l pirmos vietos, kovoja d\u0117l laisv\u0117s, var\u017eosi d\u0117l \u017eem\u0117s<\/em>).<\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tikslo konstrukcijos tarp sav\u0119s susijusios sinoniminiais ry\u0161iais. Susidaro kelios sinonim\u0173 eil\u0117s, \u012f kurias \u012feina bendratis:<\/p>\n<blockquote>\n<p align=\"justify\">1) bendratis \/ kilmininkas veiksma\u017eod\u017ei\u0173 abstrakt\u0173 (<em>nu\u0117jo pagul\u0117ti \/ pogulio, susirinko pasikalb\u0117ti \/ pokalbio<\/em>);<\/p>\n<p align=\"justify\">2) bendratis (i\u0161 daiktavard\u017ei\u0173 i\u0161vest\u0173 veiksma\u017eod\u017ei\u0173 su priesaga\u00a0<em>-auti<\/em>) \/ kilmininkas \/ kilmininkas su bendratimi veiksma\u017eod\u017eio, \u017eymin\u010dio \u012f objekt\u0105 nukreipt\u0105 \u012fprast\u0105 veiksm\u0105 (<em>nu\u0117jo pietauti \/ piet\u0173 \/ piet\u0173 valgyti<\/em>);<\/p>\n<p align=\"justify\">3) bendratis \/\u00a0<em>\u012f\u00a0<\/em>su galininku veiksma\u017eod\u017ei\u0173 abstrakt\u0173 (jei j\u0173 reik\u0161m\u0117 n\u0117ra nutolusi nuo pamatinio veiksma\u017eod\u017eio) (<em>i\u0161vyko med\u017eioti \/ \u012f med\u017eiokl\u0119, atskub\u0117jo pagelb\u0117ti \/ \u012f pagalb\u0105, gr\u012f\u017eo serg\u0117ti \/ \u012f sargyb\u0105<\/em>, bet tik\u00a0<em>nu\u0117jo \u012f pabaigtuves (<\/em>ne *<em>pabaigti)<\/em>);<\/p>\n<p align=\"justify\">4)\u00a0<em>prie\u00a0<\/em>su kilmininku tam tikrus daiktus (ne vietas) \u017eymin\u010di\u0173 daiktavard\u017ei\u0173 \/ to paties daiktavard\u017eio kilmininkas su bendratimi veiksma\u017eod\u017eio, rei\u0161kian\u010dio \u012f nurodyt\u0105 objekt\u0105 nukreipt\u0105 \u012fprast\u0105 veiksm\u0105 (<em>nu\u0117jo prie lin\u0173 \/ lin\u0173 rauti, nuskub\u0117jo prie \u0161ieno \/ \u0161ieno gr\u0117bti, vaik\u0105 i\u0161siunt\u0117 prie \u017e\u0105s\u0173 \/ \u017e\u0105s\u0173 ganyti<\/em>);<\/p>\n<p align=\"justify\">5)\u00a0<em>prie\u00a0<\/em>su kilmininku \/ bendratis su \u012fnagininku (kai daiktavardis \u017eymi instrument\u0105) (<em>s\u0117do prie ratelio \/ verpti rateliu, s\u0117do prie pianino \/ groti pianinu, susirinko prie kort\u0173 \/ lo\u0161ti kortomis<\/em>).<\/p>\n<\/blockquote>\n<p>Kilmininkas prie tranzityvinio veiksma\u017eod\u017eio bendratis d\u0117l sintaksini\u0173 ry\u0161i\u0173 pergrupavimo kartais esti kei\u010diamas galininku, pvz.:\u00a0<em>nu\u0117jo aplankyti senel\u0117s \/ senel\u0119<\/em>.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9130\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>\n<p>44 TOMAS<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9532,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[66],"tags":[],"class_list":["post-9130","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-acta-linguistica-lithuanica"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9130","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9130"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9130\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9133,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9130\/revisions\/9133"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9532"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9130"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9130"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9130"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}